TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva ir Ispanija - Europos ribos

2007 12 01 0:00

Pirmajam Ispanijos Karalystės ambasadoriui Lietuvoje Fideliui Lopezui, atvykusiam į Lietuvą po darbo Lotynų Amerikoje, mūsų šalis pasirodė lyg kitas pasaulis. Maistas čia per sunkus, užtat alus - puikus.

Kitas pasaulis

Prieš atvykdamas į Lietuvą F.Lopezas negalėjo pasigirti išsamiomis žiniomis apie mūsų šalį. Žinoma, ambasadorius susipažino su moderniąja Lietuvos Respublikos istorija nuo jos įkūrimo 1918 metais. Tačiau asmeninės patirties ir žinių neturėjo - iki tol jis niekada nebuvo lankęsis Lietuvoje.

Prieš tai, kai gavo paskyrimą į Vilnių, F.Lopezas rezidavo Lotynų Amerikoje - Nikaragvoje. Be abejo, Lietuva jam pasirodė kaip visiškai kitas pasaulis. Ambasadorius pažymi, kad žodžiai "kitas pasaulis" turi teigiamą reikšmę. Jis vyko į Vilnių puoselėdamas pozityvias viltis, kurios vėliau, pasak pašnekovo, visiškai išsipildė. F.Lopezas sako mėgstąs iššūkius, o darbas Rytų Europoje, Lietuvoje, kaip tik ir buvo toks iššūkis. Juk dirbant diplomato darbą tai labai svarbu - visas naujoves dera priimti teigiamai. Ambasadorius juokauja: "Reikia kas ketverius metus keisti mikroschemą. Juk dirbi vis naujoje aplinkoje, bendrauji vis su naujais žmonėmis."

F.Lopezui teko ir nemaža atsakomybė - jis tapo pirmuoju Ispanijos Karalystės ambasadoriumi Vilniuje. Anksčiau artimiausia ambasada buvo Kopenhagoje, Danijoje. Kaip teigia pats ambasadorius: "Atvykau kaip tik laiku."

Krepšinio šalis

Į klausimą, kas labiausiai charakterizuoja Lietuvos žmones, ambasadorius nedvejodamas atsakė, kad aistra krepšiniui. Tai žino daugelis ispanų. Apskritai lietuviai, pietiečių akimis, gana atviri, linkę bendrauti ir, kaip pasirodė F.Lopezui, darbštūs, laiko veltui nešvaistantys žmonės. Ispanų nuomone, mes esame ir ganėtinai drovūs, santūrūs, kitaip sakant, šiauriečiai, tačiau kitokie negu skandinavai. Mes - rytų šiauriečiai.

F.Lopezas teigia visada tvirtinęs, kad Lietuva ir Ispanija panašios vienu aspektu - mūsų šalys yra priešinguose Europos pakraščiuose. Tiek Lietuva, tiek Ispanija - Europos pasienis. Ambasadorius čia pat pašmaikštauja: "Lietuviai nuolat dėl to ginčijasi, sako, kad Lietuva yra Europos centras, o ne pakraštys." Pirmą kartą tai išgirdęs F.Lopezas nedelsdamas nuvyko į Europos parką. Kaip neaplankysi Europos centro, kai jis tiesiog tavo pašonėje?

Vis dėlto ispanams Lietuva - priešingas Europos kraštas. Nors ambasadorius ir pripažįsta, kad lietuvių posakis, jog esame Baltijos pietiečiai, turi tiesos. Ispanams lietuviai iš tiesų atrodo aktyvesni, labiau gyvenimu besidžiaugiantys žmonės negu tipiški šiauriečiai "nordai". Lietuvos vardas taip pat glaudžiai siejamas su Lenkija. Ispanai žino, kad mes kelis šimtmečius gyvenome vienoje valstybėje. Pasak ambasadoriaus, Rusijos išskirtos Lietuva ir Lenkija šiandien vėl suartėja Europos Sąjungoje. Mes atkuriame senuosius Unijos ryšius.

Ispanija visada rėmė Lietuvą

Nuo pat 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Ispanija rėmė visus mūsų valstybingumo įtvirtinimo ir integracijos į Europos Sąjungą bei NATO siekius. Bendradarbiavimas tarp mūsų šalių plėtojamas visose srityse: nuo kultūros iki karybos. Lietuviai žino, kad Ispanijos karo lakūnai dalyvavo mūsų oro erdvės apsaugos misijoje. Anot F.Lopezo, ispanų lėktuvai ir vėl atskris patruliuoti Baltijos šalių oro erdvę dar iki 2011 metų. Be to, Ispanijos kontingentas užtikrina logistinį Lietuvos karių aprūpinimą per misiją Afganistane.

Paklaustas, ką mano apie lietuvių bendruomenę Ispanijoje, ambasadorius pabrėžė, kad lietuviai Ispanijoje nėra imigrantai. Jie - ES piliečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Ispanijos valdžios institucijos neturi tikslių duomenų, tačiau, pasak Lietuvos žinybų, toje valstybėje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių. Tai didelė bendruomenė, ir ji puikiai integravosi į visuomenę. Atsižvelgdama į lietuvių diasporos dydį Ispanijos vyriausybė pasiūlė steigti sekmadienines mokyklas jų vaikams. Ambasadorius pažymėjo, kad Ispanija nori padėti mūsų tautiečiams išsaugoti kultūrinį ir kalbinį ryšį su tėvyne. Ispanijos lietuvių palikuonys turi mokėti savo tėvų kalbą, kuo daugiau žinoti apie Lietuvos kultūrą ir istoriją. Tai būtina, nes kada nors jie sugrįš į Lietuvą. Todėl šiandien reikia užtikrinti, kad lietuvių vaikai jaustųsi grįžę į tėvynę, o ne į svetimą ir jiems nepažįstamą šalį.

Ispanija - viena Šengeno zonos kūrimo iniciatorių. Ji taip pat rėmė Lietuvos siekį įsilieti į bevizę Europos erdvę. Sprendžiant klausimą dėl euro įvedimo Ispanija buvo tarp šalių, palaikiusių Lietuvą. Tačiau integracijos klausimai, pasak ambasadoriaus, jau liko praeityje. Lietuva praktiškai visiškai integravosi į Europos Sąjungos struktūras (liko gal tik euro įvedimas). Tad reikia pradėti naują bendradarbiavimo etapą. Ispanija nori toliau dirbti su Lietuva bendros europinės užsienio politikos srityje. Jau atėjo laikas mūsų šalims drauge spręsti išorinės Europos Sąjungos politikos klausimus kaip lygiavertėms partnerėms - ES narėms. Juk, kaip ir minėta, turime bendros patirties ir bendrų iššūkių, nes esame ES pasienio valstybės.

Reikia skatinti investicijas

Ispanijos ambasada ir Užsienio reikalų ministerija visada skatino savo šalies verslininkus investuoti Lietuvoje. Ispanijos bendroves labiausiai domina energetiniai ir infrastruktūriniai projektai. Tai natūralu - penkios iš dešimties didžiausių šių sričių kompanijų Europoje yra ispanų.

Tiesa, vis dar kyla kliūčių. Ispanijos verslininkai neretai skundžiasi, kad jiems sunku perprasti Lietuvoje veikiančias investicines schemas. Be to, dažnai tenka susidurti su, sakykim atvirai, nesąžininga konkurencija. Iškyla ir teisinių, biurokratinių nesklandumų. Vis dėlto F.Lopezas tikina visada skatinęs ispanų kompanijas investuoti į mūsų šalį, ir tai ketina daryti ateityje.

Ilgą laiką Lietuva buvo neatrastas, nepažįstamas kraštas ispanų kapitalui. Tačiau šiandien vis daugiau Ispanijos verslininkų supranta, kad Lietuva - tai ne tik mažytė mūsų rinka. Lietuva yra vartai į visų Baltijos šalių, o svarbiausia - į Kaliningrado srities rinkas. Svarbiausia dėl to, kad per mūsų valstybę ir Kaliningradą galima pasiekti pačią Rusiją, kurios rinka, Europos verslininkų akimis, praktiškai beribė.

Cepelinai ir alus

F.Lopezas juokais tvirtina, jog tikrai mėgino priprasti prie lietuviško maisto: ragavo lašinių, cepelinų ir kitų tradicinių patiekalų. Tačiau jam teko pasiduoti - lietuviškas maistas pernelyg sunkus. O štai prie alaus priprasti buvo visai lengva. Ispanijos ambasadorius labai gerai įvertino šį mūsų taip mėgstamą gėrimą. "Jūsų alus, be abejo, yra vienas geriausių pasaulyje", - sakė F.Lopezas. Pasirodo, ispanai taip pat labai mėgsta alų ir mano, kad tai puikus gėrimas, žadinantis apetitą ir geriau ne kiti gėrimai paruošiantis organizmą priimti maistą. F.Lopezas net apgailestavo, jog lietuvišku alumi labai retai vaišinama per diplomatinius priėmimus - Lietuvos diplomatai vis labiau mėgaujasi vynu.

Kas yra diplomato sėkmė?

F.Lopezas susimąstė, paklaustas, ką patartų po jo dirbsiančiam ambasadoriui. "Svarbiausia - nepamiršti, kad ambasada privalo ne tik atstovauti šaliai, bet kur kas labiau - plėtoti santykius", - pabrėžė jis. Tikroji ambasadoriaus darbo sėkmė - kai ima dominuoti ne diplomatinių žinybų ar vyriausybių kontaktai, o abipusis turizmas, kultūriniai mainai, kai bendrauja verslininkai ir tiesiog paprasti žmonės. Tikroji sėkmė yra tada, kai ambasados visai nebereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"