TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva ir Lenkija - salos euro zonoje

2013 02 01 6:20
Vakar prie parlamento vyko protestas prieš vyriausybės planus įstoti į euro zoną. /AFP/Scanpix nuotraukos

Krizė euro zonoje neprideda optimizmo dėl bendrų pinigų įsivedimo nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje. Kaimynių kontekste Lietuva atrodo nerandanti aiškaus kelio, nors premjeras Algirdas Butkevičius prieš kelias dienas ir išpoškino datą - 2015-ieji!

Kaimynėms Latvijai ir Lenkijai dėliojant galimas euro įsivedimo datas šį traukinį 2006 metais dėl infliacijos pražiopsojusi Lietuva iki šiol jokių aiškių tikslų nebuvo nusibrėžusi. Tačiau prieš kelias dienas, pasitaręs su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, premjeras A.Butkevičius paskelbė atvesiąs Lietuvą į euro zoną 2015 metais.

Ir šįkart koją gali pakišti infliacija. Pripažinęs, jog infliacija yra vienas iš Mastrichto kriterijų, kurių Lietuva dar nevykdo, A.Butkevičius pažadėjo imtis fiskalinių ir administracinių priemonių siekiant ją suvaldyti. Jo žodžiais, bus stengiamasi nepriiminėti jokių mokesčių pataisų, kurios leistų padidinti infliaciją kitais metais. "Darbo grupė, atsakinga už mokesčių peržiūrą, irgi pateiks tam tikras priemones, kaip elgtis protingiau, kad viešajame sektoriuje nebūtų priimti sprendimai 2013 ir 2014 metais, kurie galėtų per mokesčių lengvatas dar padidinti infliaciją", - teigė ministras pirmininkas. Premjeras patikino, kad nebus jokio prievartinio taikymo, o "artimiausiu metu bus paskatintas ekonomikos augimas, sukurtos naujos darbo vietos".

Paskelbęs šiuos pareiškimus A.Butkevičius išvyko trijų dienų vizito į Briuselį, kur susitiko su Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais. Nieko nebuvo girdėti, kad jis Briuselyje būtų kalbėjęs apie Lietuvos siekius įsivesti eurą 2015 metais. Ekspertai abejoja, ar tai realu, ir nurodo ne ankstesnę nei 2017 metų datą.

Premjero žodžius skeptiškai įvertinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasigedo konkretaus pasirengimo veiksmų plano. Ji pabrėžė, jog euro įvedimas - sudėtingas procesas, trunkantis ne mažiau kaip dvejus metus arba ilgiau, ir tam reikia, kad visos valdžios struktūros, įskaitant parlamentą ir partijas, veiktų planingai bei išvien.

Nors mėgstama sakyti, kad Lietuva jau ir taip de facto turi eurą, nes litas yra susietas su euru, - tą pakartojo ir premjeras, - iš tikrųjų norėdama įsivesti bendrus Europos pinigus Lietuva turės nuveikti didžiulį darbą Briuselyje bei įtikinti visuomenę euro nauda. Įvairios apklausos rodo, jog lietuviai, nors vertina eurą gana palankiai, linkę palūkėti, eurus savo piniginėse regi ne anksčiau kaip už kokių penkerių metų.

Tuo tarpu Estija jau pradėjo trečius metus su euru, o Latvija, išgyvenusi vieną didžiausių nuosmukių Europoje ir turėjusi prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, jau 2014-aisiais žada tapti 18-a euro zonos nare.

Latvija žengia ryžtingai

Vakar Latvijoje buvo priimtas svarbus teisės aktas, atveriantis kelią Rygai prašyti Europos Komisijos leisti Latvijai tapti valiutų sąjungos nare nuo 2014 metų sausio 1 dienos ir nustatantis bendrų pinigų įsivedimo taisykles. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas savo išvadas dėl Latvijos pasirengimo turėtų paskelbti iki šių metų vidurio.

Politikų ryžtas pernelyg nedžiugina Latvijos gyventojų. Jie nerimauja, kad pakeitus valiutą šalį, kurios ūkis ir taip susitraukė 25 proc. po giliausios 2008-2009 metų recesijos, gali prislėgti dar didesni sunkumai. Gruodį atlikta banko DNB apklausa rodo, kad tik 8 proc. respondentų Latvijoje pasisako už spartų euro įvedimą, 42 proc. jų linkę palaukti, o 41 proc. apklaustųjų apskritai nenori euro. Nuomonės neturėjo 9 proc. respondentų.

Nacionalinė valiuta latas susietas su euru, o centristinių pažiūrų premjeras Valdis Dombrovskis argumentuoja, kad įsiliejimas į valiutų sąjungą pagyvintų Latvijos ekonomiką, nes palengvėtų prekyba ir mainai su prekybos partnerėmis, kurios jau naudoja eurą.

Siekdama įtikinti visuomenę vyriausybė ėmė plačiai reklamuoti euro įvedimo pranašumus, tačiau opozicija šią taktiką vadina propaganda. "Kiekviena lazda turi du galus, tą euro įvedimo šalininkai pamiršta paminėti", - sakė parlamento narė Iveta Grigulė iš opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos.

Estijoje, kuri 2011 metų sausį įsivedė eurą pirmoji iš Baltijos šalių, infliacija tais metais padidėjo iki 5 proc. (prieš tai buvo 3 proc.). Estijos banko statistika rodo, kad pernai kainos padidėjo 3,9 procento.

Latvijoje antiglobalininkų ir ultradešiniųjų judėjimai tapo įnirtingiausiais euro įvedimo priešininkais, o jų tinklalapyje "Eurui ne" ES vaizduojama kaip Sovietų Sąjungos įpėdinė.

Verslininkai stebuklų nelaukia

Nors pati euro zona grumiasi dėl išlikimo, analitikai Rygoje, pritardami vyriausybei, teigia, kad Latvijai įsivedus bendrus ES pinigus padidėtų investuotojų pasitikėjimas ir paspartėtų ekonomikos augimas. Pramoninėje Valmieroje, mieste už 110 km į šiaurę nuo Rygos, valiutos pakeitimo perspektyvos daugeliui nekelia entuziazmo. "Ar įstosime į euro zoną, ar ne - tai nieko nepakeis, - sakė smulkios įmonės "Dodam", besiverčiančios įvairia veikla (pradedant vertimais, baigiant suvenyrų gamyba), vadybininkė Anetė Kurpniecė. - Faktiškai mes jau naudojame eurą - valiutos kursas fiksuotas, o mes priimame mokėjimus eurais iš klientų užsienyje."

Netoli Valmieros esančiuose XIII amžiaus pilies griuvėsiuose įsikūrusios jaukios užeigos "Liepziedi un Rozmarins" vienas iš savininkų Atis Zentinas taip pat nėra sužavėtas: "Leidžiame užsieniečiams mokėti eurais, jei jie neturi latų." Jo verslui euro įvedimas būtų reikšmingas tik tiek, kad paspartėtų atsiskaitymai su tiekėjais Italijoje.

Pakilesnė nuotaika stiklo pluošto fabrike "Valmieras stikla škiedra", kuris yra vienas pagrindinių darbdavių šiame mieste ir vienas didžiausių eksportuotojų Latvijoje. "Mūsų verslui narystė euro zonoje būtų naudinga", - sakė gamyklos vyriausiasis finansininkas Dainis Šenbergas. Jo žodžiais, atsiskaitymai eurais būtų paprastesni klientams už Europos ribų - JAV ir Azijoje. "Jeigu euro zonai ištartume "ne", tai pakenktų Latvijos įvaizdžiui tarp užsienio investuotojų", - perspėjo jis.

Lenkija neapsisprendė

Lietuvos kaimynė Lenkija nusprendė atidėti euro įsivedimą, kai 2009 metais euro zoną ištiko skolų krizė, bet pastaruoju metu diskusija dėl euro Lenkijoje atsinaujino.

Prezidentas Bronislawas Komorowskis siūlė Lenkijai apsispręsti dėl euro įvedimo tik po 2015 metų. Neseniai premjeras Donaldas Tuskas paragino tai padaryti per artimiausius mėnesius.

Apklausos rodo, kad tik mažiau nei trečdalis lenkų pasisako už zloto pakeitimą euru. Lenkijai sunkiai sekasi įgyvendinti vadinamuosius euro zonos sanglaudos kriterijus. Eurui įvesti taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją, tačiau D.Tusko vyriausybė vargiai gautų dviejų trečdalių daugumos palaikymą parlamente, kuriame didelę įtaką turi itin euroskeptiška dešinioji opozicija.

Analitikai nurodo, kad 2004 metais į ES įstojusi Lenkija nerimauja galinti likti už borto tuo metu, kai nesibaigianti skolų krizė skatina Bendrijoje glaudesnę ekonomikos ir finansų integraciją. Nepaisant to, Lenkija vargu ar sugebės taip greitai apsispręsti.

Premjero D.Tusko raginimas greičiau apsispręsti dėl euro Lenkijoje sutiktas vangiai. 

Lankstus zlotas gelbėjo ekonomiką

38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos ekonomika yra stipriausia Vidurio Europoje. Visą tą laiką, kai prieš du dešimtmečius žlugo komunizmas, ji augo. Lenkija buvo vienintelė iš 27 ES šalių, išvengusių recesijos per pasaulinę finansų krizę. Nors šią savaitę paskelbti oficialūs įvertinimai rodo, kad pernai augimas buvo perpus mažesnis nei 2011 metais, kai jis siekė 4,3 procento. Pernai Lenkijos ūkis augo 2 procentais. D.Tuskas tikisi, kad ekonomika šiemet augs 2,2 proc., analitikai šį skaičių kiek sumažina - iki 1,5 procento. Lenkija siekia, kad šiemet jos biudžeto deficitas neviršytų euro zonos nustatytos 3 proc. ribos. Atsižvelgdama į būsimą integraciją su euro zona, praeitą vasarą Lenkija ėmėsi svarbios, nors ir labai nepopuliarios reformos - padidino išėjimo į pensiją amžių iki 67 metų. D.Tuskas tikino, jog visuomenei senstant tai būtina.

Analitikai Varšuvoje nerimauja, kad Lenkija neteks zloto, kurio kursas laisvai svyruoja, o tai sudaro galimybę lanksčiau prisitaikyti prie sunkių laikų. Svyruojantis zloto kursas puikiai pasitarnavo Lenkijai per krizę, kai jo devalvacija leido klestėti eksportui. Todėl prieš Lenkijai atsisakant valiutos su laisvai svyruojančiu kursu gyvybiškai svarbu įvykdyti struktūrines reformas (pavyzdžiui, darbo rinkoje ir viešajame sektoriuje), kurios padidintų konkurencingumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"