TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva įsitraukia į karą dėl kryžiaus

2010 01 15 0:00
Nukryžiuotasis virš lentos Ispanijos šiaurinio Burgoso miesto mokyklos klasėje - greitai jo ten gali nebelikti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rengdamasi kovai už Nukryžiuotąjį Italija sulaukė Lietuvos paramos. Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms, svarbu apginti susiklosčiusias tradicijas.

Viena suomė, atsikrausčiusi gyventi į Italiją, pasiekė, kad šioje šalyje būtų tokia tvarka, kokia įprasta ten, iš kur ji atvyko. Ji kelerius metus skundais bombardavo teismus, kol pagaliau sulaukė geidžiamo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdikto - valstybinėse Italijos mokyklose turi nebelikti Nukryžiuotojo atvaizdo. Tiesa, tai ne juokais papiktino katalikiškų tradicijų italus - ir gyventojus, ir politikus, kurie neketina taip paprastai nuleisti rankų. Italijos valdžia rengiasi užginčyti EŽTT nutartį, kuri kitu atveju įsigaliotų jau vasario pradžioje.

Į šį ginčą įsitraukė ir Lietuva. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žada siūlyti Vyriausybei, kad Lietuva taptų trečiąja šalimi Italijos teisminėje kovoje ginant Nukryžiuotuosius. Ministro nuomone, EŽTT sprendimas gali neigiamai paveikti Lietuvą, nes tokiu precedentu gali būti remiamasi bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose. Lietuva nori apginti teisę laisvai rinktis, kaip įgyvendinti valstybės ir bažnyčios atskyrimo principą, o detalus šių niuansų reglamentavimas iš šalies yra nepriimtinas.

Savo paramą Italijai jau pareiškė ir Lenkija bei Slovakija.

Kryžius trukdo kairiesiems

Europos gyventojai nenori, kad būtų griaunamos jų šalyse susiklosčiusios tradicijos. Šveicarijos referendumas dėl minaretų statybos uždraudimo - taip pat noro išsaugoti savo tradicijas pavyzdys. Tačiau politikai ne visada linkę girdėti, ką mano žmonės. Socialistų valdoma tradiciškai katalikiška Ispanija taip pat ketina uždrausti krikščioniškus simbolius mokyklose, ligoninėse, kalėjimuose ir kareivinėse. Šį draudimą ketinama išplėsti bei prisaikdinti ministrus, kurie iki šiol tai darydavo padėję ranką ant Biblijos ir prieš kabantį Nukryžiuotąjį. Kairiųjų valdžia dabar nori įvesti atitinkamas sąžinės laisvės įstatymo pataisas.

Precedentas dėl Nukryžiuotojo pašalinimo Ispanijoje jau yra. 2008 metais Valjadolido miesto teismas patenkino grupės tėvų ieškinį ir nurodė nukabinti Nukryžiuotojo atvaizdus vienoje privačioje mokykloje. Dėl tokio sprendimo apgailestavo Vatikanas ir Ispanijos katalikai.

1978 metais priimta Ispanijos Konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę ir nurodo, kad nė viena religija negali būti valstybinė. Tačiau drauge joje sakoma, kad valdžia privalo atsižvelgti į ispanų visuomenės religines pažiūras, bendradarbiauti su Katalikų bažnyčia ir kitų tikėjimų bendruomenėmis.

75 proc. ispanų laiko save katalikais, nors tik 15 proc. kas sekmadienį lanko bažnyčią, 55 proc. to beveik niekada nedaro. 20 proc. Ispanijos gyventojų teigia esantys ateistai.

Vieningos nuomonės nėra

Diskusija dėl krikščioniškų simbolių sujušino ir Lenkiją. Į ją įsitraukė mokiniai, pedagogai, kunigai ir parlamentarai. Alyvos į ginčą šliūkštelėjo trys Vroclavo mokyklos mokiniai, jie pareikalavo pašalinti iš klasių kryžių, nes tai pažeidžia jų sąžinės laisvę. Dėl kryžiaus klasėse mokiniai nesutaria: vieni jo nori, kiti tvirtina, kad visos religijos turi būti traktuojamos vienodai. Tuo metu Lenkijos švietimo ministerija nutarė, kad kryžius gali kabėti visose viešose vietose ir klasėse, ne vien tose, kuriose vyksta religijos pamokos.

Sprendimą dėl Italijos pasmerkę Lenkijos parlamentarai paskelbė, kad kryžiaus ženklas yra ne tik religijos simbolis, bet ir nuolat primena apie pasirengimą pasiaukoti kitam žmogui. Jis išreiškia vertybes, prisidedančias prie pagarbos kiekvienam žmogui, be to, jis siejamas su Lenkijos Pirmosios respublikos, kuri to meto Europoje buvo tautinės ir religinės tolerancijos pavyzdys, tradicijomis.

Šios diskusijos fone Lenkijos katalikų bažnyčia pažėrė griežtos Lisabonos sutarties kritikos. Bažnyčia baiminasi, kad pagal šią sutartį ji prilyginama pasaulietiškoms organizacijoms, o šalys narės neturi jokių garantijų, kad ES neprimes joms kraštutinių pasaulietiškų pažiūrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"