TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva Rumunijai – artima ir patikima partnerė

2016 05 17 6:00
Klausas Werneris Johannis: Rumuniją ir Lietuvą sieja istoriniai panašumai ir bendri interesai Europos Sąjungoje bei NATO. rechtsactueel.files.wordpress.com nuotrauka

Rytoj Vilniuje valstybinį vizitą pradeda Rumunijos prezidentas Klausas Werneris Johannis, 56-erių etninis vokietis. 2014 metais centro dešiniųjų partijų palaikomas jis nugalėjo rinkimuose įveikdamas kairiųjų atstovą. Rumunijos prezidentas į Vilnių atvyksta artėjant Varšuvoje rengiamam NATO viršūnių susitikimui, per kurį Lietuva ir Rumunija tikisi sulaukti papildomų saugumo garantijų iš sąjungininkių. K. W. Johannis su Lietuvos vadovais aptars saugumo situaciją, migracijos klausimus. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanos jį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Prieš vizitą prezidentas K. W. Johannis davė išskirtinį interviu „Lietuvos žinioms“.

Kokie yra Rumunijos dvišalių santykių su Lietuva prioritetai, kokias sritis laikote perspektyviausiomis, o kur įžvelgiate problemų?

– Šiemet švenčiame Rumunijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines. Šis laikotarpis buvo kupinas laimėjimų. Galime nesikuklindami sakyti, kad mūsų valstybės, remdamosi savo istoriniais panašumais ir bendrais interesais Europos Sąjungoje (ES) bei NATO, dirbo stiprindamos dvišalius santykius ir pasiekė labai gerų rezultatų. Bendros mūsų pastangos buvo nukreiptos politiniam dialogui konsoliduoti įvairiu lygiu. Todėl pastarojo meto Rumunijos ir Lietuvos darbotvarkė nestokojo aukšto lygio susitikimų, skirtų bendradarbiavimui stiprinti politikos ir ekonomikos srityse bei horizontaliems ryšiams tiesti.

Mūsų tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tokiose šakose kaip energetika, transportas, kultūra ir švietimas. Sakyčiau, kartu dirbti energetikos srityje labai svarbu abiem šalims, nes energetinis saugumas yra esminis klausimas mūsų regionui ir visai Europai. Taip pat turime toliau bendradarbiauti įgyvendindami aukštųjų technologijų, tokių kaip lazeriai, nanotechnologijos, biotechnologijos, puslaidininkiai, mikrobiologija ir t. t., projektus.

Dar viena didelį potencialą turinti sritis yra švietimas ir kultūra. Čia matome didelių mainų tarp mūsų universitetų ir bendradarbiavimo švietimo bei profesinio mokymo srityse pagal ES programas galimybių.

Nors klausėte apie problemas, man labai malonu pasakyti, kad Rumunija nemato jų nė vienos. Ekonominiai santykiai – ne iki galo išnaudotas aspektas. Nors mainai didėja, plėtrai įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip IT, energetika, chemijos, maisto pramonė, žemės ūkis ir infrastruktūra, dar yra daug vietos.

Taip pat turime didelį potencialą puoselėti dvišalį bendradarbiavimą dėl mūsų europinių reikalų. Bene svarbiausias uždavinys šia kryptimi – bendras strateginis tikslas rūpintis Rytų partneryste. Džiaugiuosi matydamas, jog mūsų šalys labai aktyvios šioje srityje, ir žinau, kad Lietuva yra valstybė narė, kuria galime kliautis ES lygiu gindami interesus tų Rytų partnerystės šalių, kurios tikrai pasiryžusios eiti Europos keliu.

Ir Rumunijai, ir Lietuvai kelia susirūpinimą saugumas mūsų regione. Glaudi mūsų partnerystė grindžiama tomis pačiomis vertybėmis ir vizija. Rumunijai visiškai suprantamas Lietuvos susirūpinimas saugumo raida Baltijos jūroje. Tokį pat rūpestį mums kelia stabilumas Juodojoje jūroje, todėl esame pasiryžę tęsti glaudų bendradarbiavimą, kad stabilumas, saugumas ir gerovė būtų sukurta visame regione, įskaitant Baltijos ir Juodąją jūras bei toliau.

Apibendrindamas apibūdinčiau Rumunijos ir Lietuvos santykius kaip privilegijuotus. Man malonu matyti, kad jūsų šalis yra artima ir patikima partnerė.

Daugiau, o ne mažiau Europos

– Koks rumunų požiūris į narystę ES? Ar žmonės tiesiogiai jaučia jos naudą?

– Prisijungti prie ES 2007 metais drauge su naryste NATO – svarbiausias politinis projektas ir pagrindinis mūsų užsienio politikos ramstis. Jo padariniai buvo naudingi visai Rumunijos visuomenei – nuo greitos administravimo modernizacijos ir veiksmingesnės teisingumo sistemos iki didesnės ekonominės gerovės ir socialinės pažangos.

Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Rumunijos visuomenės pasitikėjimas ES išlieka didelis. Esu asmeniškai įsitikinęs, jog europietiškas kelias yra vienintelis gyvybingas pasirinkimas, ypač dabar, kai ES ir visos narės susiduria su įvairiais vidaus ar išorės iššūkiais. Taip pat manau, kad grėsmės ir sudėtingos krizės ES viduje bei aplink rodo, jog turime išlikti susitelkę į bendrus strateginius interesus. Negalime išleisti iš akių, kokios svarbios ES projektui yra mūsų bendros vertybės. Turime išsaugoti pamatines vertybes ir laisves, kurias davė Europos integracija.

Nė kiek neabejoju, kad teisingas sprendimas yra daugiau, o ne mažiau Europos, todėl privalome toliau remti tas iniciatyvas ir politiką, kuri skatina didesnį solidarumą, suartėjimą ir bendradarbiavimą.

– Kaip paveikė Rumuniją dabartinė migrantų krizė Europoje? Ar pritariate privalomoms kvotoms ir kokią matote išeitį Europai iš šios krizės?

– Migracija tiesiogiai nepalietė Rumunijos, nes ji nėra migrantų kelyje į Vakarų Europą. Tačiau Rumunija supranta, kad reikia veikti solidariai, ir palaiko bendras Europos pastangų ieškant šio reiškinio sprendimo. Mūsų valstybė personalu ir įranga svariai prisideda prie ES agentūrų veiklos – jos indėlis į FRONTEX pagal dydį yra antras po Vokietijos.

Mūsų požiūriu, bet kokios tolesnės priemonės, susijusios su būsima ES migracijos ir prieglobsčio teikimo politika, privalo išlikti savanoriškos ir būti proporcingos šalies pajėgumui integruoti pabėgėlius. Mes taip pat remiame iniciatyvas ES lygiu stiprinti dialogą su išorės partnerėmis, valstybėmis, iš kurių kilę pabėgėliai ir kurias jie kerta. Veiksmingas bendradarbiavimas su Turkija yra dabartinės krizės sprendimo dalis. Rumunija pasisako už visapusišką požiūrį į migraciją ir ypač už priemones, nukreiptas į šio reiškinio priežastis.

Nenukreipta prieš Rusiją

– Rumunija leido statyti savo teritorijoje priešraketinės gynybos skydą, taip pat inicijuoja jungtinį NATO laivyną Juodojoje jūroje. Kokios stadijos yra šie žingsniai ir kiek supykdė Rusiją?

– Rumunija prisideda prie Jungtinių Valstijų Europos fazinės adaptyviosios programos (European Phased Adaptive Approach, EPAA) ir NATO balistinių raketų gynybos (Ballistic Missile Defense, BMD) sistemų priimdama raketų gaudiklius Deveselu oro pajėgų bazėje. Strateginė partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir puikus dvišalio bendradarbiavimo lygis leido mums prisidėti sinerginiu būdu diegiant EPAA ir taip plėtojant NATO BMD. Gegužės 12 dieną buvo atidaryta „Aegis Ashore“ priešraketinės gynybos bazė Deveselu. Tai svarbus laimėjimas tiek vertinant mūsų strateginę partnerystę su JAV, tiek pačioje NATO – atvertas kelias paskelbti NATO priešraketinės gynybos pradinius operatyvinius pajėgumus (Initial Operational Capability) per Varšuvos viršūnių susitikimą šią vasarą.

Rumunijos dalyvavimas NATO BMD projekte atspindi mūsų ryžtą kiek galima didinti Aljanso kolektyvinę gynybą. Pasinaudosiu šia proga dar kartą pabrėžti, kad NATO priešraketinės gynybos sistema nėra nei sukurta, nei nukreipta prieš Rusiją. Ji nepakerta – ir negali pakirsti – Rusijos strateginio atgrasymo, nes geografija ir fizika to neleidžia. NATO BMD sistema yra grynai gynybinė, skirta Aljanso teritorijoms, pajėgoms ir gyventojams nuo išorės grėsmių ginti.

Dėl saugumo Juodosios jūros regione turiu pasakyti, kad įvykiai nuo 2014 metų tiesiogiai paveikė pasitikėjimą ir bendradarbiavimą šiame regione. Nuolatinis karinės galios didinimas ir nenuspėjamumas privertė mus ieškoti galimybių, kaip stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą Juodojoje jūroje, ypač tarp pakrančių sąjungininkių. Kaip sąjungininkės Juodojoje jūroje galime kartu dirbti kuriant struktūrą, kuri didintų tarpusavio operatyvumą ir NATO buvimą regione rengiant jūrų pratybas. Svarbu tai, kad ši struktūra neskatina provokuoti ar mesti iššūkį, o tiesiog suartina mus, sąjungininkes, ir mūsų bendras pastangas didinant stabilumą bei saugumą Juodojoje jūroje.

– Ar Rumunija pasisako už tai, kad sankcijos Rusijai būtų panaikintos? Ar jūsų šaliai kelia nerimą Rusijos agresija Ukrainoje ir Maskvos parama Padniestrės regionui kaimynėje Moldovoje?

– Rumunijos pozicija dėl ES sankcijų Rusijai nesikeičia ir yra suderinta su kitų ES valstybių narių principiniu nusistatymu. Suvaržymai negali būti panaikinti, kol nėra visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Visos šalys turi įvykdyti savo įsipareigojimus. Mes šiuo klausimu nuoseklūs.

Rumunija visuomet laikė tarptautinę teisę svarbiausiu tarptautinių santykių pamatu. Todėl buvome labai rimtai susirūpinę Rusijos sulaužyta tarptautine teise Ukrainoje, ypač neteisėta Krymo aneksija. Mūsų pozicija išlieka tokia pati.

Savaime suprantama, esame susirūpinę dėl nesibaigiančio konflikto Padniestrėje, prie pat ES – ir Rumunijos – slenksčio. Mūsų nusistatymas visuomet buvo aiškus – padėtis turi būti išspręsta politiškai, prie derybų stalo, gerbiant Moldovos Respublikos suverenumą ir teritorinį vientisumą. 5+2 ir toliau yra vienintelis formatas, galintis garantuoti tokį sprendimą. Pats laikas vėl susitikti be jokių išankstinių sąlygų. Praėjo beveik dveji metai nuo derybų rato 2014-ųjų birželį.

Kartu per pastaruosius porą metų įsitikinome, kad europietiškas Moldovos pasirinkimas atitinka Padniestrės žmonių ir verslo interesus. Tai leidžia mums tikėtis, jog galiausiai Padniestrės sureguliavimo procese protas, logika ir pragmatizmas įveiks geopolitinius sumetimus.

Tačiau reikia nepamiršti, kad Rumunijos ir Rusijos santykiai turi būti analizuojami platesniame kontekste. Rusijos Federacija yra svarbi tarptautinė žaidėja, esanti prie pat mūsų sienų, o Rumunija , kaip NATO ir ES narė, turi ilgiausią išorinę sieną. Nors iššūkių nestinga, narystė NATO garantuoja Rumunijai saugumą per strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis ir santykius su kitomis panašiai mąstančiomis partnerėmis.

Dėmesys rytiniam flangui

– Kaip Rumunija galėtų prisidėti prie saugumo Baltijos regione didėjančių Maskvos provokacijų akivaizdoje ir kaip abi mūsų šalys galėtų bendradarbiauti šioje srityje?

– Rumunija ir Baltijos valstybės turi panašius strateginius įsipareigojimus kaip šalys, esančios prie išorinių NATO ir ES sienų. Mūsų geografinė padėtis ir bendri įsipareigojimai kelia iššūkių, bet kartu suteikia ir galimybių. Mūsų bendradarbiavimas saugumo sektoriuje yra tvirtas. Esame suinteresuoti stiprinti ir mūsų politinį dialogą bei ekonominį bendradarbiavimą.

Rumunija aktyviai didina bendradarbiavimą su Baltijos valstybėmis rengiantis 2016 metų NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje. Mes visi siekiame garantuoti subalansuotą, tvirtą rotacinį NATO pajėgų buvimą visame Aljanso rytiniame flange, įskaitant mūsų nacionalines teritorijas.

Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimas Bukarešte 2015 metų lapkritį, kurio šeimininkas buvau, daug prisidėjo prie vienybės, sanglaudos ir solidarumo Šiaurės Atlanto organizacijos viduje. Jis išryškino bendrą susirūpinimą, kurį jaučiame rytiniame flange, ir būtinybę nuolat skirti dėmesio šiam regionui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"