TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva siekia artimesnių santykių su JAV

2008 07 11 0:00

Kadangi Lenkija nesusitaria su JAV dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje, pasaulio spaudoje vis dažniau minima Lietuva. Tai tik vienas straipsnių, pasirodžiusių Šveicarijos laikraštyje "Neue Zurcher Zeitung".

Lietuvos požiūris į Europos Sąjungą tebėra itin teigiamas. Tačiau Vilnius, be infliacijos ir specialistų trūkumo, labiausiai nusivylęs menku Briuselio palaikymu sprendžiant užtrukusį konfliktą su Rusija.

Paskutinis birželio savaitgalis lietuviams dar kartą pateikė Rusijos ginčų sprendimo kultūros pamoką. Daugiau kaip 300 tinklalapių, tarp jų ir Vyriausybės interneto puslapis, netikėtai "pasipuošė" sovietine kūjo ir pjautuvo emblema, o ekranuose švietė kirilica parašytas šūkis: "Jūs, lietuviški niekšai, tikriausiai galvojate esantys išskirtinė tauta!" Lietuvos Vyriausybės aplinkoje nekilo abejonių, kad tai dar viena Rusijos hakerių ataka Baltijos šalyse. Panašiai prieš metus buvo "pasveikinta" Estija, išmontavusi ginčytiną sovietinį Antrojo pasaulinio karo paminklą Talino centre.

Nuolatinis Maskvos spaudimas

Didelį įspūdį visuomenei padariusi interneto ataka Lietuvoje siejama su birželio viduryje priimtu įstatymu, draudžiančiu viešai naudoti sovietines emblemas ir svastiką. Maskva atsakė demonstracijomis. Tiesa, jos buvo gerokai tylesnės, nei praėjusiais metais į kitą vietą perkėlus vadinamąjį Talino bronzinį karį. Vis dėlto Rusijos Dūma negalėjo susilaikyti nepateikusi oficialios protesto notos. Rusų nuomone, dar daugiau aliejaus į ugnį šliūkštelėjo prezidentas Valdas Adamkus, kai beveik tuo pat metu pareiškė, jog nebelaukia, kad Vokietija atlygintų žalą Antrojo pasaulinio karo aukoms, bet panašūs reikalavimai Rusijai tebegalioja.

Iš Maskvos Vilnius reikalauja 19 mlrd. eurų už Lietuvos okupaciją po karo ir pirmiausia už 250 tūkst. lietuvių, ištremtų į Sibirą ar kitas Sovietų Sąjungos teritorijas 1945-1953 metais. "Kadangi dabartinė Rusijos vyriausybė nenori pripažinti Lietuvos okupacijos de facto, ją reikia priversti tai padaryti finansiniais reikalavimais", - argumentavo V.Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė. Maskva savo ruožtu suskaičiavo, kad per 45 sovietinio viešpatavimo metus Lietuvos infrastruktūra gavo 22,5 mlrd. eurų.

JAV raketos perėmėjos Lietuvoje?

Dūmos notoje mūsų valstybė apibūdinama kaip kelianti grėsmę Europos saugumui, nes Vilnius pareiškė esąs pasirengęs leisti Lietuvoje išdėstyti Amerikos priešraketines sistemas, kurias planuojama statyti Lenkijoje, tačiau niekaip dėl to nesusitariama. Birželio viduryje nuvilnijo gandai apie pirmus Lietuvos ir Amerikos pasitarimus šia aktualia tema, nors abi šalys tai karštai paneigė. Paskui Lietuvos Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas išskrido į Vašingtoną ir ten oficialiai gynybos ministrui Robertui Gatesui pareiškė, kad Lietuva suinteresuota įrengti dešimt apsaugos raketų. Pentagonas skelbia, jog tebesitiki netrukus baigti derybas su Lenkija, bet nenori atsisakyti ir kitos alternatyvos, nes Lietuva taip pat yra tinkama vieta priešraketiniam skydui.

Lietuvos visuomenė savo valdžios ir Amerikos bandomuosius pasitarimus laiko tik derybų taktika. Niekas Vilniuje rimtai nesitiki išstumti kaimynų lenkų. Tačiau politologas Vytautas Radžvilas sako, kad Lietuva dėl tokių gynybos sistemų įrengimo priešintųsi kur kas silpniau negu Lenkija, kurios ministrų kabinetas daug kartų leido suprasti, jog šis projektas sukeltų didelį pavojų šaliai. Lietuva, kaip teigia V.Radžvilas, norėtų stiprinti užsienio politikos ir karinius santykius su JAV. Vilnius esą per ketverius metus Europos Sąjungoje patyrė, kad spręsdamas svarbiausias problemas, pirmiausia konfliktą su Rusija, negalėtų tikėtis Europos solidarumo ir būtų paliktas vienas.

Faktiškai Lietuva - šiek tiek pasislėpusi už plačios Lenkijos nugaros - kelis mėnesius blokavo Briuselio ir Maskvos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties atnaujinimą. Tik gegužę, kai Lenkija pritarė deryboms, Vilnius atšaukė savo veto.

Lietuva tokia savo politika Briuselio atžvilgiu mažai tepasiekė, tai buvo tik įspėjamasis signalas. Naftotiekis "Družba", kuriuo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei turėtų būti tiekiama nafta, bet prieš dvejus metus Rusija nutraukė tiekimą dėl tariamų jo remonto darbų, vis dar neveikia. Lietuva neabejoja, kad tai buvo politinė Rusijos bausmė, o Briuselis net neištarė nė vieno griežtesnio žodžio Maskvai. Priešingai, toliau stumiami ginčytini projektai, pavyzdžiui, Baltijos šalių atmestas Vokietijos ir Rusijos dujotiekis Baltijos jūros dugnu. Ir tai daro Vokietija, Prancūzija, kurioms rūpi palaikyti artimus bei harmoningus santykius su Maskva ir kurių nuomonė Europos Sąjungoje svariausia.

Dauguma lietuvių patenkinti Europos Sąjunga

Apklausos rodo, kad apie 70 proc. lietuvių pritaria narystei ES. Žmones labiausiai įtikina teikiama parama infrastruktūrai plėtoti - jos rezultatą galima matyti visoje šalyje. Užsienio politika apklausoje dalyvavusius vidutinius piliečius mažai domina, juolab kad šioje srityje sutaria dėl viso kito tarpusavyje kovojančios partijos. Nors tam tikru vidaus politikos sprogstamuoju užtaisu per parlamento rinkimus, vyksiančius spalį, galima laikyti greitai kylančias pragyvenimo kainas, skausmingai didėjančią infliaciją ir dėl dešimčių tūkstančių darbininkų emigracijos iš Lietuvos į Skandinaviją ar Didžiąją Britaniją jaučiamą specialistų trūkumą, pirmiausia statybų sektoriuje.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"