TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva šliejasi prie Skandinavijos

2011 01 20 0:00
Norvegijos premjeras J.Stoltenbergas - bene didžiausias Šiaurės pakto šalininkas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Londone prasidėjo Jungtinės Karalystės, Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų dviejų dienų susitikimas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Jame kalbama ir apie "mini NATO" sukūrimą.

Politikos ekspertai teigia, kad šių šalių bendradarbiavimas turi perspektyvų, nes valstybes vienija nemažai bendrų interesų. Nors apie naują aljansą Europoje politikai ir politologai kalba dar dar nedaug, Lietuvos premjeras prieš išvykdamas pabrėžė skirtumus tarp "žemyninės Europos su dabartinėmis Pietų Europos problemomis" ir "sėkmingos Šiaurės ir Baltijos šalių Europos".

Londone vykstančiame Šiaurės Europos viršūnių susitikime dalyvauja devynių valstybių - Jungtinės Karalystės, Islandijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. Svarbiausias susitikimo Londone tikslas - stiprinti šių valstybių ekonominius ir socialinius ryšius. Tačiau britų premjeras D.Cameronas nori aptarti ir galimybę sukurti naują karinį aljansą, jau pramintą "mini NATO", nors galutinį sprendimą dėl jo sukūrimo turės priimti šių šalių užsienio ministrai balandžio mėnesį susitikę Helsinkyje.

Apie tokią organizaciją jau seniai kalba Skandinavijos šalys. Sukurti Jungtinę Šiaurės federaciją (United Nordic Federation) pasiūlė garsus švedų istorikas, profesorius Gunnaras Wetterbergas, kuris 2009 metais išleido knygą tokiu pačiu pavadinimu. Joje jis aiškino, kad toks naujas valstybių susivienijimas galėtų tapti savotiška skandinaviška Šveicarija arba Jungtinėmis Skandinavijos valstijomis. Tokio aljanso nariai išsaugotų nacionalinį savitumą, o naujai federacinei struktūrai deleguotų užsienio, gynybos ir iš dalies ekonomikos funkcijas. Ši knyga tapo Šiaurės Sąjungos (5 Šiaurės valstybių) oficialiu politiniu dokumentu konsultacijoms pradėti.

Dar toliau nuėjo buvęs Norvegijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Thorvaldas Stoltenbergas, 2009 metais parengęs Šiaurės pakto projektą. Jame kalbama apie miniatiūrinio NATO, kuris apimtų Skandinavijos valstybes ir Arktį, sukūrimą. Jame bendrai dirbtų karinės ir pasienio pajėgos, žvalgyba, apsaugos nuo kibernetinių atakų centras, o taip pat būtų bendrai koordinuojami veiksmai Arktyje.

Netrukus prie šio pakto panoro prisijungti ir Baltijos šalys. Per NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas pasiūlė sukurti "Šiaurės šešetą", į kurį įeitų Danijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai, nes būtina integruoti šių valstybių gynybos struktūras.

Th.Stoltenbergas sako, kad mini NATO būtų ir savotiškas atsakas Rusijai, kuri siekia naudoti Arkties šelfą ir užvaldyti Arkties turtus. "Gyvename pasaulyje, kuriame nėra sąvokos "labai toli". Mūsų pastangos turi būti adekvačios atsakomybei, taip pat ir iššūkiams, kurie atsiranda Arkčiai vaduojantys iš ledo", - sakė jis. Skandinavijos šalys Arktimi ypač susirūpino po to, kai 2009-aisiais Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė naują Nacionalinio saugumo strategiją iki 2020 metų, kurioje teigiama, kad kilus konfliktui dėl Šiaurėje slypinčių gamtos turtų, Rusija gali panaudoti ir karinę jėgą.

Šiaurės pakto sukūrimui linkę pritarti ir Skandinavijos valstybių kariškiai bei pramoninkai. Švedijos koncerno "Saab", gaminančio ir aviacijos techniką, atstovas pasidžiaugė, kad jeigu toks paktas būtų sukurtas, jis taptų ketvirtu pasaulyje. Ypač tokiai minčiai pritaria Norvegija, kurios vyriausybei šiuo metu vadovauja Th.Stoltenbergo sūnus Jensas Stoltenbergas.

Tuo tarpu, kaip skelbia "WikiLeaks", amerikiečiai tokius Skandinavijos planus vertina skeptiškai: buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Norvegijoje Bensonas Whitney tai vadina "poliarinio rūko apgaubtomis idėjomis", nors pripažįsta, kad Šiaurės paktas tam tikra prasme galėtų būti ir naudingas, pavyzdžiui, "leistų stebėti baltuosius lokius ir rusus".

Tačiau ši mintis patiko britams, ėmusiems svarstyti, ar prie Skandinavijos ir Baltijos šalių nevertėtų prisijungti ir Jungtinei Karalystei, o jos premjeras Davidas Cameronas net surengė vyriausybių vadovų susitikimą. Prieš išvykdamas į Londoną A.Kubilius sakė, kad Lietuva sieja save su Šiaurės Europos regionu ir orientuojasi į aukštųjų technologijų paslaugų ekonomiką, būtent tai ją priartina prie skandinaviškojo modelio.

Britų pozicija sukėlė nerimo Europos Sąjungos (ES) vadovams, šie susirūpino, ar D.Camerono iniciatyva nėra bandymas su skandinavais ir baltais kurti bendrą frontą ES. Jungtinės Karalystės vyriausybė tikina, kad tai tik galimybė apsikeisti ekonominėmis ir socialinėmis idėjomis. Be to, kaip pažymėjo britų dienraštis "The Financial Times", šios valstybės labiau linkusios laikytis biudžeto drausmės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"