TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva tapo lenkų konflikto įkaite

2008 11 06 0:00
D.Tuskas ir L.Kaczynskis niekaip neranda bendros kalbos. Nesibaigiantis jų konfliktas juokina visą Europą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras viešai papriekaištavo, kad paskelbta bendra Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio deklaracija nebuvo derinama su Lenkijos vyriausybe.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis piktinosi, kad apie deklaraciją sužinojo ne iš Lenkijos prezidentūros, o iš Lietuvos užsienio reikalų ministro per neformalų Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą Marselyje.

R.Sikorskis sakė buvęs apstulbęs. Klausiamas, su kokiais deklaracijos teiginiais Lenkijos vyriausybė nesutinka, ministras aiškino, jog svarbu ne tai, ar vyriausybė sutinka, ar ne, o tai, kad su ja nebuvo suderinta Lenkijos pozicija. "Tokie veiksmai už ministrų kabineto nugaros kenkia ne tik Lenkijos vyriausybės derybų pozicijai, bet ir jos autoritetui", - neslėpė pasipiktinimo Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Nuolat su šalies prezidentu konfliktuojantis premjeras Donaldas Tuskas taip pat pareiškė su nerimu stebintis "nestandartines prezidentūros iniciatyvas". D.Tuskas teigė pats deklaracijos dar neskaitęs, bet norėtų, kad "Lenkijos pozicija išsakytų daugumos lenkų valią ir būtų reiškiama laikantis Konstitucijos kanonų".

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų paskelbtoje deklaracijoje tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino per aukščiausio lygio susitikimą rugsėjo 1-ąją. Abiejų valstybių vadovai taip pat pažymi, kad kol kariuomenė neišvesta, būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.

Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po Europos Vadovų Tarybos posėdžio, surengto rugsėjo 1 dieną. Priimtoje deklaracijoje teigiama, jog derybos nebus atnaujintos tol, kol Gruzijos teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos negrįš ten, kur buvo prieš prasidedant karui. Iki rugpjūčio 8 dienos, kai kilo Gruzijos ir Rusijos karinis konfliktas, Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Manoma, kad šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje yra apie 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus ten gali būti tik taikdariai, o ne kariai.

Gruzija ir Rusija jau daugiau kaip dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Be to, Rusija priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Konfliktas pasiekė kulminaciją rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis respublikomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"