TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuviai pasisako už pilietybės išsaugojimą

2007 07 04 0:00

Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma apklaustųjų neigiamai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą, išaiškinusį, jog Lietuvos piliečiai negali vienu metu turėti ir kitos valstybės pilietybės.

Lietuvių pilietinę tapatybę tiriantys Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ekspertai pažymi, kad mūsų visuomenėje vyrauja atvira, vakarietiška pilietybės samprata. Devyni iš dešimties lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, kuriems buvo suteikta ir kitos valstybės pilietybė.

Tai parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" šių metų birželio 7-10 dienomis PVI užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas vyko 19 miestų ir 60 kaimų, buvo apklaustas 1001 šalies gyventojas.

Absoliuti dauguma lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą tuo atveju, jei asmuo turi ir kitos valstybės pilietybę. Į klausimą: "Ar norėtumėte, kad Jūsų vaikai ir vaikaičiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, išliktų ir Lietuvos piliečiai?", teigiamai atsakė 88,1 proc. visų apklaustųjų. Neigiamai - vos 2,8 procento. Kiti tvirtino, kad jiems tai nesvarbu (6,1 proc.), arba nežiną atsakymo (3 proc.).

Būtinybę išsaugoti Lietuvos pilietybę bet kokiomis aplinkybėmis labiau pabrėžė moterys (90,1 proc.), mažiausias - iki 300 litų - pajamas vienam šeimos nariui gaunantys žmonės (92,7 proc.), kaimo gyventojai (92,5 proc.). Už pilietybės išsaugojimą pasisakė kiek mažiau rusų (72,6 proc.) ir lenkų (82,1) kilmės lietuvių. Tačiau net 89,6 proc. lietuvių kilmės gyventojų teigė norintys, kad jų vaikai ir vaikaičiai išsaugotų Lietuvos pilietybę.

Dauguma apklaustųjų neigiamai vertino KT sprendimą, išaiškinusį, kad Lietuvos piliečiai negali turėti ir kitos valstybės pilietybės. Net 55,9 proc. lietuvių tvirtino, jog toks sprendimas Lietuvos valstybei turės neigiamų pasekmių. Kad šio sprendimo pasekmės bus teigiamos, manė tik 8,5 proc. apklaustųjų. 22 proc. žmonių prisipažino nežiną atsakymo, 13,6 proc. - jog jiems tai nesvarbu. Neigiamas KT sprendimo pasekmes labiau akcentavo asmenys iki 29 metų (63,5 proc.), turintieji aukštąjį išsilavinimą (64,7 proc.), Vilniaus gyventojai (65,3 proc.).

Apklausos dalyviai, neigiamai vertinę KT sprendimą, yra įsitikinę, kad dėl jo "Lietuvos valstybė ir tauta praras daug savo piliečių" (68,4 proc.), kad "pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės" (59,6 proc.). Daugiau kaip pusė palankiai vertinančiųjų teismo sprendimą (8,5 proc. visų apklaustųjų) tikisi, jog "jis sustabdys Lietuvos gyventojų emigraciją", o trečdalis mano, kad "piliečiai, turintys dvigubą pilietybę, kelia pavojų Lietuvos valstybei".

Dauguma lietuvių - 78 proc. - įsitikinę, jog Seimas turėtų priimti sprendimą, kuriuo užtikrintų, kad Lietuvos pilietybę bet kuriomis aplinkybėmis išsaugo Lietuvos piliečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Kad Seimas to daryti neturėtų, mano vos 5,9 proc. gyventojų, o 16,1 proc. teigė nežiną, kaip Seimui derėtų tuo klausimu apsispręsti. Būtinybę parlamente įteisinti Lietuvos pilietybės išsaugojimą ypač pabrėžė moksleiviai ir studentai (86 proc.), taip pat bedarbiai (85,7 proc.).

Pasak apklausos duomenis apibendrinusių PVI ekspertų, Lietuvos visuomenėje vyrauja atviros pilietybės supratimas. Tyrimas parodė, kad dauguma lietuvių pasisako už lygias įvairiakilmių šalies piliečių teises ir už Lietuvoje gyvenančių piliečių bei užsienio lietuvių teisinę lygybę. Į klausimą: "Ar lietuvių kilmės piliečiai turėtų Lietuvos valstybėje turėti daugiau teisių?", net 57,6 proc. gyventojų atsakė neigiamai. 32,5 proc. apklaustųjų tokiai pozicijai pritarė, 9,9 proc. sakėsi neturį nuomonės šiuo klausimu.

Net 62,4 proc. žmonių tvirtino, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams reikėtų suteikti tokias pat teises Lietuvos valstybėje, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Tam prieštaravo 21,4 proc. lietuvių, savo nuomonės neturėjo 16,2 procento. Už lygias užsienio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių piliečių teises pasisakė itin daug moksleivių ir studentų (75,4 proc.).

Nemaža dalis lietuvių (46,3 proc.) mano, kad į mūsų šalį atvykę gyventi nelietuvių kilmės užsieniečiai galėtų įgyti Lietuvos pilietybę ir išlikti kitų valstybių piliečiai. 16 proc. įsitikinę, jog nelietuvių kilmės užsieniečiai turėtų tapti mūsų šalies piliečiais tik atsisakę kitų šalių pilietybės. Vos 13,8 proc. gyventojų teigia, kad nelietuvių kilmės užsieniečiams Lietuvos pilietybė išvis nesuteiktina. 24 proc. apklaustųjų prisipažino neturį nuomonės šiuo klausimu.

Parengta remiantis PVI medžiaga

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"