TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvoje verdant aistroms dėl dvigubos pilietybės, Latvijoje ji gali būti įteisinta iki Joninių

2013 03 27 9:26
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Latvijos parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių.

Latvija kelią dvigubos pilietybės link pradėjo vos atkūrus Nepriklausomybę. Tarpukario Latvijos piliečiai bei jų palikuonys, dėl 1940–1990 metais trukusios sovietų bei nacių okupacijos tapę pabėgėliais, įsikūrę kitose šalyse bei tapę jų piliečiais, buvo raginami iki 1995 metų liepos 1 d. savo duomenis pateikti Latvijos gyventojų registrui.

Šiems asmenims leista išsaugoti ir Latvijos, ir šalies, kurioje tuo metu gyveno, pilietybę.

Nespėjusieji užsiregistruoti iki nurodytos datos, norėdami tapti Latvijos piliečiais, jau turėjo atsisakyti savo šalies pilietybės.

Teise turėti dvigubą pilietybę pasinaudojo apie 25 000 svetur gyvenusių latvių. Negavusieji dvigubos pilietybės ilgus metus atakavo Latvijos valdžią, prašydami švelninti Pilietybės įstatymą.

Pastaraisiais metais nuolat didėjant emigrantų srautui iš Latvijos bei šiems žmonėms vis garsiau skundžiantis atskirtimi nuo gimtinės, šalies Vyriausybė bei Parlamentas pagaliau ryžosi įteisinti dvigubą pilietybę.

Parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, siekti dvigubos pilietybės pirmiausia galės ne Latvijoje gyvenantys buvę tremtiniai bei jų palikuonys. Jie turės įrodyti deportacijos faktą bei pateikti įrodymų, kad iki tremties jų tėvai ar protėviai Latvijoje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kita dvigubos pilietybės gavėjų kategorija – Europos Sąjungos, NATO bei Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančiose šalyse (Norvegijoje, Šveicarijoje ir kitur) gyvenantys latviai, turintys šių šalių pilietybę.

Taip pat latviai, įsikūrę šalyse, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės pripažinimo. Visi jie turės mokėti latvių kalbą, įrodyti savo latvišką kilmę bei tai, kad priklauso Latvijos valstybės nacijai (su ja glaudžiai susiję). Šių žmonių  taip pat bus prašoma įrodyti, kad jų tėvai ar protėviai turėjo tarpukario Latvijos pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje iki 1940 metų birželio 17 d., kai šalį okupavo sovietai.

Lietuvoje vis garsiau piktinamasi, kad vadinamųjų naujųjų emigrantų vaikai, gimę svetur ir automatiškai tapę šalies, kurioje gyvena, piliečiais, netenka Lietuvos pilietybės.

Tuo metu, jei Latvijos parlamentas priims Pilietybės įstatymo pataisas, išvykusiųjų svetur laimės ieškoti latvių vaikai, nepriklausomai nuo jų gimimo vietos, iš karto taps ir Latvijos piliečiais, jei šalies pilietybę turės bent vienas jų tėvų. Iki šiol reikalauta, kad Latvijos piliečiai būtų abu tėvai.

Dvigubą pilietybę galės turėti ir lyvių tautybės asmenys

Iš ugrų finų kilę lyviai yra laikomi senaisiais Latvijos gyventojais – jie į dabartinę šalies teritoriją atsikėlė 500 metų anksčiau negu baltai (maždaug prieš 4500 metų). Lyvių Latvijoje belikę labai mažai, ir tie patys – sulatvėję.

Prieš porą metų mirė paskutinis žmogus, lyvių kalbą išmokęs dar iš savo tėvų. Dabar jos galima išmokti tiktai iš senųjų raštų.Yra išlikę lyvių dainų. Lyviškų šaknų turintis jaunimas jas mielai dainuoja, mokosi kalbos, veikia keletas lyvių kultūros draugijų.

Lyviai, kaip istoriniai šalies gyventojai, dabar turi ypatingą statusą. Tarpukariu jie labai nukentėjo nuo tuomečio prezidento Karlio Ulmanio griežtos latvinimo politikos. Lyg ir bandant kompensuoti už per ilgus šimtmečius lyviams padarytas istorines skriaudas, dviguba pilietybė bus suteikiama ir jiems.

Kaip ir dvigubos pilietybės siekiantys latviai, lyviai turės įrodyti, kad bent vienas jų tėvų ar protėvių tarpukariu gyveno Latvijoje bei turėjo šalies pilietybę.

Dvigubos pilietybės siekiantiems lyviams teks įrodyti savo ryšį su  dabartine Latvija.

Vieni džiaugiasi, kiti – jaučiasi nuskriausti

Keliasdešimt tūkstančių latvių dar carinės Rusijos laikais – kaip šios imperijos piliečiai – savo noru išvyko laimės ieškoti svetur. Dalis jų patraukė į Sibirą, ieškodami derlingų žemių ir lengvesnio gyvenimo. Sibire  tebėra išlikę latviškų kaimų – čia gyvena minėtųjų keliauninkų palikuonys. Daugelis jų nebekalba latviškai, bet didžiuojasi savo latviška kilme.

Tuo metu kiti latviai pasiekė net tolimąją Braziliją. Šioje šalyje įsikūrusi keliasdešimt tūkstantinė jų palikuonių kolonija. Ištisos šių žmonių kartos su Latvija nėra turėjusios jokių ryšių, neturėjo šalies pilietybės, Latvijoje nebelikę jų artimųjų. Jie negalės gauti dvigubos pilietybės, kaip ir daugelyje posovietinių respublikų savo noru įsikūrę latviai.

Parlamentas ir Vyriausybė dėl to jau yra susilaukę nemažai priekaištų, tačiau, pasak valdžios pareigūnų, artimiausiu metu tikėtis rimtesnių pokyčių nerealu.

Pilietybės įstatymo pataisos nuramins ne tik dalį svetur gyvenančių latvių – šalyje turėtų sumažėti tarpnacionalinė įtampa.

Šiuo metu Latvijoje gyvena per 300 000 jokios pilietybės neturinčių kitataučių, vadinamųjų nepiliečių (daugiausia rusakalbių). Latvijos įstatymai leidžia jiems nesunkiai tapti šalies piliečiais, išlaikius keletą nesudėtingų valstybinės kalbos, istorijos egzaminų, davus priesaiką Latvijos Respublikai. Tačiau rusakalbiai neskuba prisiekti Latvijai.

Manoma, jog tam tikros įtakos turi dviprasmiškas Maskvos elgesys: viena vertus – Latvijai nuolat priekaištaujama dėl šalyje gyvenančių daugybės nepiliečių; kita vertus – pati Maskva skatina vietos rusakalbių priešiškumą Latvijos valstybei.

Tačiau daugiausia priekaištų Latvijai iki šiol išsakyta dėl jau Nepriklausomybės metais šalyje gimusių nepiliečių vaikų. Net Vakarų valstybės gana kategoriškai yra reikalavusios šiems vaikams Latvijos pilietybę suteikti automatiškai – jiems tik gimus.

Tiesa, Latvijos įstatymai ir iki šiol leido nepiliečiams raštu prašyti, kad būtų suteikta šalies pilietybė jau Nepriklausomoje Latvijoje gimusiems jų vaikams. Tėvai tai daryti dažniausiai atsisakydavo, teigdami, jog tokie pilietybės suteikimo jų atžaloms formalumai žemina jų orumą.

Siekdami mažinti tarpnacionalinę įtampą, Pilietybės įstatymo pataisų rengėjai ryžosi kompromisui – po 1991 metų rugpjūčio 22 d. gimę nepiliečių vaikai gaus šalies pilietybę, jei jų nuolatinė gyvenamoji vieta bus Latvijoje ir jeigu jie nebus turėję kitos šalies pilietybės.

Be to, Latvijos pilietybė bus suteikiama bendrojo lavinimo mokyklose visus dalykus valstybine kalba studijavusiems tautinių mažumų atstovams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"