TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvos ir Kazachstano santykiai: nauda abipusė

2011 11 18 9:26

Šiais metais gruodžio 16 dieną Kazachstanas mini savo valstybės 20-ąsias nepriklausomybės metines. Teisingiau būtų sakyti - švenčia, nes tai labai didelis ir svarbus įvykis kazachams, niekada anksčiau neturėjusiems savo valstybės su nustatytomis ir  pripažintomis sienomis. Prieš 20 metų Lietuva viena pirmųjų užmezgė diplomatinius santykius su Kazachstanu. Nauda abipusė.

Lietuvoje kazachų gyvena nedaug, galima priskaičiuoti vos kelias dešimtis. Ankstesniais metais dar atvažiuodavo daug kazachų pirkti į Lietuvos turgus mašinų, tačiau jų nebeliko Kazachstanui padidinus įvežimo muitus. Užtat Vilniuje galima sutikti jaunų kazachų, pagal mainų programas Vilniaus universitete studijuojančių politikos mokslus. Jie puikiai kalba angliškai, šiek tiek lietuviškai ir per tą trumpą pusmetį ar kelerius čia praleistus metus sugeba pasinaudoti Šengeno erdvės, kurią jiems atveria gauta Lietuvos viza, privalumais. Dana Borumbajeva - viena iš jų. Žavi, miela ir protinga kazachė, kilusi ne iš sostinės ar Almatos, o nedidelio miestelio, esančio už daugiau nei 300 kilometrų nuo Astanos. Mergina Vilniuje jaučiasi puikiai. Jai nesunku atsakyti į klausimą, kas jai padeda susikurti Lietuvos įvaizdį ir dar taip nuoširdžiai bei poetiškai, kad negali nesižavėti. Savo ateities su Lietuva D.Borumbajeva nesieja, tačiau akivaizdu, kad ir kur ji atsidurtų, bus geriausia neoficiali mūsų šalies ambasadorė. Todėl jei reikia kalbėti apie gerus, tiesiog pavyzdinius Lietuvos ir Kazachstano santykius, geriausia jų iliustracija - ne skambūs žodžiai, o D.Borumbajevos buvimas Lietuvoje.

Nors nežinau, ką Lietuvos ambasada nuveikė Kazachstane siekdama sudominti kazachus mūsų šalimi, manau, kad nemažai, nes jų galvoje susiformavęs gražus Lietuvos įvaizdis, tačiau Kazachstano ambasada, propaguodama savo šalį Lietuvoje, daro tikrai labai daug, bent jau nuo tada, kai Vilniuje ambasadoriumi pradėjo dirbti Galymžanas Koišybajevas. Kazachstano užsienio reikalų ministerijos sprendimą įkurti ambasadą Vilniuje, kuri apimtų net keturias valstybes - Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją, ambasadorius laiko labai geru sumanymu ir gali išvardyti daugybę priežasčių, kodėl taip mano. Jis net kalba apie ypatingą kazachų ir lietuvių santykių chemiją.         

Datos ir žmonės

Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kazachstano buvo užmegzti net anksčiau, nei oficialiai paskelbta Kazachstano nepriklausomybė. Tai padaryta 1991 metų lapkričio 15 dieną. Tuo metu nepriklausomybės 20-metį kazachai švęs tik gruodžio 16-ąją, nes subyrėjus Sovietų Sąjungai Kazachstanas neskubėjo jos skelbti. Buvusi sovietinė respublika tenkinosi 1990 metais, kai dar egzistavo SSRS, priimta deklaracija dėl suvereniteto.

Nepriklausomybės dienai paminėti buvo parinkta gruodžio 16-oji, nes 1986 metų gruodžio 16 dieną per Komunistų partijos Centro komiteto plenumą iš pirmojo sekretoriaus posto buvo pašalintas Dinmuchamedas Kunajevas ir į jo vietą pasodintas rusas Genadijus Kolbinas. Žmonių reakcija komunistams buvo labai netikėta - jie išėjo į gatves, ir ne tik Almatoje, bet visoje respublikoje. Stichiškai kilęs nepasitenkinimas buvo žiauriai numalšintas. Šį nacionalinės sąmonės pasireiškimą Maskva pavadino nacionalistų bei apsvaigusių narkomanų siautėjimu ir pareikalavo visuotinio pasmerkimo. To nepadarė tik Baltijos respublikos ir Gruzija. "Pamenu, tuomet buvau studentas, ir kai po šių įvykių susitikau su Lietuvos studentais, jie man pasakė suprantantys, kad ne apsvaigę narkomanai sukėlė neramumus", - pasakojo G.Koišybajevas.

Paskui atėjo 1989 metai, ir SSKP Centro komitetas ėmė negailestingai pliekti Baltijos respublikas, išdrįsusias pareikalauti dar tik ekonominio suvereniteto. Tuomet vienintelis Kazachstano SSR pirmasis sekretorius Nursultanas Nazarbajevas išdrįso pasiūlyti Baltijos respublikas pirmiausia išklausyti ir tik paskui jas smerkti. Šiuos žodžius įsiminė lietuviai. Jie tuomet disonavo net su Suomijos prezidento Mauno Koivisto siūlymu verčiau neįsiūbuoti Michailo Gorbačiovo laivo.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai Lietuvos ir Kazachstano santykiai virto  lygiateisiu dviejų nepriklausomų valstybių bendradarbiavimu, tačiau abi tautos nepamiršo ir palaikyti viena kitos sunkiu momentu. Atsirado bendrų interesų, pirmiausia, ekonominių, ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad Algirdas Brazauskas puikiai sutarė su N.Nazarbajevu.

Abiejų valstybių vadovai aktyviai bendradarbiauja ir šiandien, keičiasi vizitais ir net kalba apie strateginę partnerystę, nors iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, ką bendro gali turėti smarkiai viena nuo kitos nutolusios mažytė Lietuva ir pasaulyje devintas pagal užimamos teritorijos dydį Kazachstanas. Tačiau pastarasis turi energetinių išteklių ir kone visą Mendelejevo lentelę apimančių iškasenų, o Lietuva - uostą Baltijos jūroje. Ir Lietuvai, ir Kazachstanui būdinga tolerancija, todėl net priklausydamos skirtingiems blokams abi valstybės sėkmingai bendradarbiauja. "Mums artimos europinės vertybės, be to, Lietuva 2013 metais pirmininkaus ir Europos Sąjungai, todėl ji mums negali būti nesvarbi", - sako Kazachstano ambasadorius Lietuvoje. 

Kol kas Lietuva pirmininkauja Europos saugumo ir bandradarbiavimo organizacijai (ESBO), ji perėmė šį pirmininkavimą iš Kazachstano, o tai dar labiau suartino smarkiai viena nuo kitos nutolusias valstybes. Lietuva tęsia Kazachstano, kuriam ne tik pavyko atgaivinti šią 56 šalis vienijančią organizaciją, bet ir po 11 metų pertraukos surengti ESBO viršūnių susitikimą Astanoje praėjusių metų gruodį, pradėtus darbus. Nors įsisenėjusius konfliktus nelengva išspręsti, pirmininkaudama ESBO Lietuva tapo matoma pasaulyje ir atrodo, kad jai netrukus pavyks susodinti prie derybų stalo abi Padniestrės regiono konfliktuojančias šalis.

Didelis Lietuvos ir Kazachstano nuopelnas, kad iš Kinijos išvažiavęs konteinerinis traukinys šią savaitę pasiekė Antverpeną ir tapo svarbia krovinių gabenimo trasa. Traukinys simboliškai pavadintas "Saulės" vardu, nes taip skambantis žodis beveik tą patį reiškia ir lietuvių, ir kazachų kalbose (saule - kazachiškai saulės spindulys). Taip bendromis pastangomis žemės keliu buvo sujungta pasaulio fabriku vadinama Kinija ir didžioji vartotoja Europa, o Kazachstanas ir Lietuva tapo svarbiomis tranzitinėmis valstybėmis.

Lietuva neketina apsiriboti vien šiuo traukiniu ir tarptautiniu mastu pristatinėja mūsų valstybę kaip tranzitinę, nes Lietuvos ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimais Vytautas Naudužas įsitikinęs, kad šalims išsivaduoti iš krizės padeda efektyviai veikiantis transportas ir ilgalaikės strategijos. Pasitelkęs vaizdinę medžiagą, žodžių abreviatūras ir sąmojį jis nepraleido progos per Vilniuje surengtą konferenciją "Lietuvos ir Kazachstano 20 bendradarbiavimo metų ir perspektyvos" vaizdingai ir šmaikščiai pristatyti Lietuvos siūlomo Rytų-Vakarų koridoriaus projekto, iš kurio naudos gautų abi valstybės.     

Greitesnė Kazachstano evoliucija

Kazachstanas - bene svarbiausias Lietuvos partneris Rytuose.  Nors abi tautos turi skirtingą mentalitetą ir tradicijas, kitokią istorinę patirtį ir nevienodą politinį svorį, abiejų valstybių žmonės lengvai randa bendrą kalbą, todėl, matyt, teisus ambasadorius  G.Koišybajevas, kuris teigia, kad kitaip kaip "chemija" to nepavadinsi. Jis net juokaudamas primena posakį: "Iš jo mašinos nepirkčiau", turėdamas galvoje tai, kad daug metų kazachai būtent į Lietuvą važiavo pirkti mašinų, o tai rodo, kad lietuviais jie pasitiki. 

Šis pasitikėjimas tikriausiai išliks ir ateityje, kai sparčiai besivystantis Kazachstanas taps viena įtakingiausių pasaulio valstybių. Per 20 metų buvęs Sovietų Sąjungos pakraštys sugebėjo virsti sėkmingai funkcionuojančia ir nepriklausomą politiką kuriančia valstybe, kurioje ekonomika iki šiol tebėra iškelta aukščiau už politiką, tai iš dalies ir lėmė žmonių mentalitetas.

Iš Kazachstano į Vilnių atvykusi Aktualiosios politikos instituto vadovė Nellya Žubasova neslėpė, kad pramonės įmonių privatizavimas kazachams sukėlė šoką, o kodėl reikia privatizuoti žemę, jie apskritai nesuprato. "Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo parduota 35 tūkst. įmonių, dešimtmečiui baigiantis privačiame sektoriuje jau dirbo 6 mln. žmonių. Šiandien šis smulkusis verslas  sukuria 30 proc. šalies BVP, o tai labai daug valstybei, kurioje niekada nebuvo privataus verslo", - sakė N.Žubasova.

Didžiuodamasi savo šalimi instituto vadovė pažeria ir daugiau įspūdingų skaičių. Kai 1993 metais Kazachstanas įsivedė savo valiutą tengę, mėnesinis atlyginimas sudarė vos 128 tenges. Dabar jis siekia 90 tūkst. tengių (apie 1500 litų). Per 20 nepriklausomybės metų šalies BVP išaugo 56 kartus ir šiuo metu yra beveik toks pat kaip Turkijos ir Irano. Vartojimas Kazachstane padidėjo 17 kartų. Šiandien daug naftos, dujų, aukso ir urano turintis Kazachstanas užima 54 vietą pasaulyje ir 17-ąją Azijoje. Jis tapo patrauklus užsienio investuotojams, kurie į šią Vidurio Azijos valstybę jau investavo daugiau kaip 200 mlrd. dolerių.

Žinoma, pasaulinė krizė neaplenkė ir Kazachstano, tačiau jos pasekmes pavyko sušvelninti dėl turėto Nacionalinio rezervo fondo, todėl nebuvo atsisakyta nė vienos socialinės programos. Žinoma, skirtumas tarp turtingų ir vargingų gyventojų tebėra didelis, tačiau nedarbas Kazachstane sudaro vos 5,3 procento.

Demokratijos, kaip ją supranta vakariečiai, kazachams dar, matyt, teks kurį laiką palaukti, nors šį trečiadienį Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas ir pasirašė dekretą, kuriuo paleido parlamentą ir sausio viduryje paskyrė naujus rinkimus, kad būtų sudarytas daugiapartinis parlamentas. Tačiau ši pasaulietiškai islamiška valstybė priešų pasaulyje neturi, užtat turi tiek gamtos turtų, kad  išmokusi kliautis ne tik jais turės visas galimybes virsti viena labiausiai klestinčių pasaulio valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"