TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvos ir Lenkijos balsas per silpnas

2008 11 10 0:00
Europos vadovai nepalaikė Lenkijos ir Lietuvos prezidentų L.Kaczynskio (kairėje) ir V.Adamkaus raginimo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) vadovai ragina Lietuvą ir Lenkiją nusileisti ir sutikti tęsti derybas su Rusija dėl naujos bendradarbiavimo sutarties.

Vienybės tarp Europos politikų stoka santykių su Rusija atžvilgiu išryškėjo praėjusią savaitę, kai Europos Komisija iš esmės ignoravo Lietuvos ir Lenkijos pareiškimą ir paragino atnaujinti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, kaip žinoma, padarė bendrą pareiškimą prieš šias derybas, kol Rusija nenutraukė Gruzijos teritorijų okupacijos. Po kelių dienų ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasisakė už tai, kad įšaldytos derybos su Maskva būtų atnaujintos. "Ar turime kurti dar vieną Europos ir Rusijos krizę? - klausė N.Sarkozy, pats tarpininkavęs susitarimui dėl karo nutraukimo Gruzijoje. - Man tai neatrodo protinga."

Vienybė svarbiau.

N.Sarkozy pareiškė "didelį susirūpinimą" dėl neseniai paskelbto Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo, kad Rusija Kaliningrado srityje prie Lietuvos ir Lenkijos dislokuos artimojo nuotolio raketas, bet pabrėžė, kad norint išreikšti abejones ar pademonstruoti nepritarimą geriau kalbėtis.

N.Sarkozy poziciją palaikė ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso: "Savo draugams Lenkijoje ir Lietuvoje sakau, kad mums geriau turėti vieningą Europos poziciją, kai kalbame su Rusija, o ne 3 ar 4 pozicijas." Kalbėdama vienu balsu Europa "neabejotinai turi daug daugiau įtakos savo interesams ginti ir vertybėms propaguoti".

Blokuoti negali

Prieš lapkričio 14 dieną Nicoje (Prancūzija) numatytą ES ir Rusijos viršūnių susitikimą ES užsienio reikalų ministrai šiandien tarsis, ar atnaujinti partnerystės derybas su Maskva, kurios buvo įšaldytos rugsėjo 1 dieną dėl Rusijos ir Gruzijos karo. Nors Bendrijai iš esmės nereikia visų 27 jos narių pritarimo, kad derybos būtų atnaujintos, bloko lyderiai nori išvengti skilimo, kuris įvyktų nekreipiant dėmesio į Lietuvos ir Lenkijos prieštaravimus. Kai kurios ES valstybės, tarp jų Didžioji Britanija, pritaria derybų atnaujinimui, bet nori, jog ES ministrai susitartų dėl pareiškimo, kad Rusija ne iki galo įvykdė įsipareigojimus.

Pagal taikos su Gruzija planą Maskva išvedė savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos pagrindinės dalies, tačiau Abchazijoje ir Pietų Osetijoje rusų karių dabar daug daugiau nei prieš karą. Lietuva ir Lenkija tvirtina, jog esant tokiai padėčiai neteisinga atnaujinti reikalus su Maskva. "Šiuo metu būtų sunku suprasti, kad Rusija turėtų būti apdovanota, - sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. - Rusija nesulaukė jokių sankcijų, ir tai nėra gera praktika."

Vakar vienas aukštas ES diplomatas atskleidė, jog derybų atnaujinimo klausimas beveik išspręstas, o šiandien Briuselyje bus priimtos tik politinės rekomendacijos. Juridiškai derybos nėra nutrauktos, o tik atidėtos, Europos Komisija turi mandatą jas vesti ir jokio naujo vienbalsio visų 27 ES narių sprendimo nereikia, todėl Lenkija ir Lietuva derybų blokuoti negali. Lieka neaiški tik derybų atnaujinimo data.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"