TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvos ir Lenkijos eksporto disproporcijos

2012 08 31 8:51
H.Szymanskis, džiaugdamasis Lenkijos verslininkų laimėjimais Lietuvoje, pripažįsta, kad lietuviams Lenkijoje sekasi ne taip gerai. /ELTOS nuotrauka

Jau 8 metus Lietuva yra Europos Sąjungos narė, bet atrodo, kad lietuviai vis dar geriau jaučiasi žvelgdami į Rytus negu į Vakarus.  

Pirmąjį šių metų pusmetį kiekvienas lietuvis lenkiškoms prekėms (žinoma, be tų, kurių jis nusipirko pats nuvažiavęs į Lenkiją) vidutiniškai išleido 1095 litus, tad pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos eksportas į Lietuvą viršijo 1 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas išaugo 14,5 proc., arba 129,5 mln. eurų. Ir tai buvo vienas didžiausių ///padidėjimų, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Apie tai spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis.

Dabar šią informaciją palyginkime su skaičiais, kuriuos skelbia Lietuvos ambasados Varšuvoje tinklalapis: "Šiuo metu Lietuvos prekybos balansas su Lenkija yra neigiamas ir sudaro 834,7 mln. litų (241,7 mln. eurų). Pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Lenkiją sudarė 975,1 mln. litų (282,4 mln. eurų) ir, palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 12,3 procento." Tad tokia statistika. Ir ji neabejotinai Lenkijos naudai, nes Lietuvos prekių eksporto dinamika visus šiuos metus drastiškai mažėjo kiekvieną mėnesį.

"Lietuvoje esame antras didžiausias užsienio investuotojas po Švedijos. Lenkijos eksportas į Lietuvą yra tris kartus didesnis nei į Kanadą, penkis kartus didesnis nei į Kazachstaną ir tik 30 proc. mažesnis nei į JAV", - kalbėjo H.Szymanskis. Vilniuje dirbantys vos keli Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų skyriaus darbuotojai tokią padėtį vadina Lenkijos įmonių sėkmės pavyzdžiu Lietuvoje ir pelnytai tuo didžiuojasi.

H.Szymanskis džiaugiasi, kad dėl savo patogios geografinės padėties Kaunas tampa svarbiu Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo centru. Kaune veikia lenkiško kabelio gamintojo "TF Kable" antrinė įmonė "Telefonika Baltics". Praėjusių metų pabaigoje savo prekybos įmonę įsteigė higienos priemonių ir tvarsliavos gamintojas TZMO, o šį pavasarį savo atstovybę Kaune atidarė metalo gaminiais prekiaujanti bendrovė "Eurostal". Savo būstines Kaune turi platinimo įmonės, tiekiančios Lietuvos rinkai prekes iš Lenkijos.

Lenkijos įmonė "Mispol" pasirašė sutartį su prekybos tinklu "Maxima" ir dabar tieks Lietuvai prekes su "Maxima" prekybos ženklu. H.Szymanskis neslėpė, kad tikisi tolesnio dinamiško eksporto į Lietuvą augimo, mat skyrius gauna vis daugiau paklausimų iš Lenkijos įmonių, kurios domisi veikla Lietuvos rinkoje. Todėl jo vadovaujamas skyrius ragina kurti bendrus konsorciumus bei padeda Lietuvoje jiems rasti partnerių. H.Szymanskis mano, kad per artimiausius trejus metus Lenkijos eksportas į Lietuvą padidės dar 10 procentų.

Dar galiu pridurti, jog šis skyrius rūpinasi, kad Lietuvos žurnalistai nukeliautų į Lenkiją ir apie ją parašytų (jai reikia investicijų), kad jie apsilankytų Varšuvos biržoje, mat šiai reikia Lietuvos įmonių, kurios per ją pardavinėtų savo akcijas. Taip pat šio skyriaus darbuotojai parengia labai kokybiškus pranešimus spaudai ir pateikia išsamų atsakymą į kiekvieną klausimą. Todėl ir nestebina, kad pirmąją šių metų pusę į Lietuvą lenkų eksportuotų prekių ir paslaugų vertė viršijo 1 mlrd. eurų, nors pas mus labai populiaru aiškinti, kokios nekokybiškos lenkiškos prekės, kurių patys lietuviai vis dar važiuoja pirkti į Lenkiją, nes jos ten pigesnės, ir parsivežę nesiskundžia, nes kaina atitinka kokybę.

O dėl to, kad Lietuvos eksportas į Lenkiją vis labiau praranda pagreitį, atrodo, niekam galvos neskauda. Tam paaiškinti randama objektyvių priežasčių - pasikeitusios rinkos sąlygos degalų rinkoje ir svyruojantis zloto kursas. "Tokį sumažėjimą lėmė drastiškai mažėjantis chemijos prekių eksportas, kuris vien birželį susitraukė 80 proc. dėl pasikeitusių sąlygų Lenkijos degalų rinkoje ir sumažėjusio poreikio importuoti degalus iš Lietuvos. Gerokai sumažėjo ir medienos eksportas, bet jis labiau susijęs su zloto kurso svyravimu. Tačiau gana sparčiai auga lietuviškų maisto produktų ir tekstilės eksportas į šią kaimyninę šalį", - susidariusią padėtį komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas ir pridūrė, kad mūsų prekės Lenkijoje konkuruoja ne kokybe, o kaina.

Vis dar džiaugiamasi, jog Lenkija tebėra viena pagrindinių mūsų prekybos partnerių, o lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje Lenkijai tenka 5 proc., todėl kaimyninė valstybė užima devintąją vietą tarp 10 didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. "Lenkija Lietuvai svarbi dar vienu aspektu - sparčiai auga jos ekonomika, o tas naudinga ir Lietuvai", - sakė A.Izgorodinas. Tačiau atrodo, kad tuo pasinaudoti Lietuvos verslas neskuba.

"Lietuvos verslininkų aktyvumas Lenkijos rinkoje nėra didelis. Jie galėtų daug aktyviau ieškoti partnerių arba investuoti. Praėjusiais metais parengiau vos vieną projektą. Šiemet - jau tris. Kokios to priežastys? Lenkijoje didelė konkurencija. Mūsų verslininkai prisibijo. Kitose valstybėse jų prekės gali konkuruoti kainos ir kokybės atžvilgiu, o Lenkijoje tai sudėtinga, nors yra ir sėkmingai dirbančių mūsų verslininkų. Gal reikėtų populiarinti Lenkiją tarp įmonių vadovų, gal Lietuvos eksportuotojų Lenkijai siūloma kaina yra per didelė", - svarstė "Verslios Lietuvos" atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa. Jis pridūrė, kad Lenkijoje net per krizę sėkmingai dirba užsienio firmos, ten įkūrusios savo atstovybes. V.Uksa patikino, kad nepaisant politinių peripetijų Lenkijoje tikrai nėra neigiamo požiūrio į mūsų verslininkus, o renkantis partnerius lenkams svarbiausia - įmonės rodikliai. Jis palinkėjo lietuviams kantrybės, nes norint įeiti į Lenkijos rinką reikia 2-5 metų.

Lenkijos rinka iš tiesų didelė, užtat kokias galimybes ji atveria. Atrodytų, ko jau ko, bet lietuvių ji tikrai neturėtų bauginti. Juk tai kaimyninė valstybė, su kuria sieja bendra istorija, panašus gyventojų mentalitetas. Lietuvoje netrūksta lenkiškai kalbančių žmonių. Be to, abi šalys priklauso Europos Sąjungai, tad verslui ir prekybai nėra barjerų. Tačiau lietuviai vis dar mieliau žvelgia į Rytus, nors ten galima verslą prarasti per vieną dieną. Kas tai - buvusios Sovietų Sąjungos provincijos kompleksas? Europos baimė? Ar Lenkijos baimė?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"