TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvos nostalgija sovietų laikams: atgal į SSRS

2011 05 03 0:00
Lietuvoje britų žurnalistams labiausiai įstrigo tai, kiek daug dėmesio skiriama sovietiniai praeičiai atminti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Britų dienraščio "The Guardian" žurnalistai Lietuvoje pastebėjo tik viena: kelis sovietiniams laikams atminti skirtus teminius projektus. Jie siūlo - jei ilgitės "senos geros" Sovietų Sąjungos, sukite tiesiai į Lietuvą.

"Pamirškite savo praeitį, savo istoriją!" - rusiškai išspjauna sargybinis, laikantis baisiai lojantį didelį vokiečių aviganį. "Sveiki atvykę į Sovietų Sąjungą. Čia jūs esate niekas", - suurzgia uniformuotasis. Taip atvykėliai sutinkami prie sovietinio bunkerio, kur tris valandas jie galės patirti tai, ką ir žmonės sovietų laikais. Lankytojai turi pasirašyti dokumentą dėl saugumo ir sveikatos, kuriame priduriama: "Įsakymui nepaklusęs dalyvis gali būti baudžiamas psichologine ar fizine bausme." Nors daugelis buvusių Sovietų Sąjungos respublikų leidžia savo praeičiai prasmegti migloje, praėjus 20 metų po rusų tankų išvažiavimo Lietuva atvirai pasitinka savo komunistinę praeitį.

Šio sovietinio bunkerio sumanytoja Rūta Vanagaitė irgi kuria atitinkamą nuotaiką. "Vizito metu visuomet kas nors nualpsta. Mūsų rekordas - per vieną pasirodymą penki nualpę žmonės. Į sargybinio klausimus atsakykite trumpai ir aiškiai. Dauguma jų yra aktoriai, tačiau jie gali įstrigti tame laike ir pamiršti, kas esą. Teko kai kuriuos jų atleisti, nes per daug griežtai elgėsi su žmonėmis. Kai žmogus atsiduria šešis metrus po žeme ir jaučia, kad gali neištrūkti, jo valią palaužti labai lengva", - dėstė R.Vanagaitė.

Netoli Baltarusijos sienos šalia Neries raudona vėliavėlė žymi vietą, kur reikia sukti į mišką, tolyn keliu prie beveidžio, aptriušusio pastato mažoje laukymėje. Viduje iš krenkščiančio seno radijo kaukia sovietiniai himnai, byra sienų dažai, kelios dar degančios lemputės beprotiškai mirksi, o per sienas smelkiasi drėgmė. Lankytojams įteikiami supeliję apsiaustai, tokie drėgni, kad atrodo šlapi, ir puodelis sovietinės kavos - kava be kavos, pagamintos iš miežių. Kol laukiama pasirodant aktorių (kai kurie jų iš tiesų yra buvę KGB darbuotojai), 40 ar daugiau dalyvių, daugiausiai dvidešimtmečių lietuvaičių, prunkščia iš absurdiškumo, viepiasi iš kičinių kostiumų.

Tris valandas jie marširuoja lediniais ir tamsiais kaip degutas koridoriais, ant jų šaukiama, rėkiama, jie žeminami, kvočiami, verčiami pasirašyti netikrą prisipažinimą apie nepadarytą nusikaltimą, jie mokomi pasiruošti branduolinei imperialistinių kiaulių atakai.

Šis bunkeris, įsikūręs šešis metrus po žeme ir užimantis 3 tūkst. kvadratinių metrų tunelių bei urvą primenančių kambarių, buvo pastatytas 1984 metais kaip slėptuvė, iš kurios būtų perduodama Lietuvos televizijos transliacija, jei Vilnių atakuotų NATO. Bunkeryje yra autonomiška šildymo sistema ir kanalizacija, komunikacijos linijos, sujungtos su Maskva, ir stogas, kuris atlaikytų atominę bombą.

Projekto administratorius Ignas tikina, kad tai daugiau edukacinis projektas, skirtas tiems, kurie yra per jauni atsiminti sovietinius paradus, maisto prekių deficitą, paranoją ir kita. "Jauni žmonės nesupranta, kaip tuomet buvo. Jie sako: "O kodėl negalėjote pabėgti iš šalies? Tiesiog sėdi į traukinį ir išvyksti." Jie mano, kad galėtų įveikti sovietus. Bandome jiems parodyti tikrovę", - pasakojo R.Vanagaitė.

Ne toks teatrališkas, bet ne ką mažiau slegiantis yra Genocido aukų muziejus, įsikūręs buvusiame KGB kalėjime Vilniaus centre. Čia buvo kankinami ir užmušti šimtai žmonių.

Paskutinis stulbinamas lietuviškas "paminklas" sovietų laikams atminti yra Grūto parkas, žinomas kai kuriems "Stalino pasaulio" vardu. Tai visų sovietinių laikų paminklų kolekcija po atviru dangumi, o medinėse trobelėse eksponuojami tūkstančiai kitų dalykų - nuo patiesalų su Lenino veidu iki pionierių būgnų, žaislų, vėliavų, paveikslų ir skaičiuotuvų. Dešimtą gimtadienį švenčianti makabriška socialistinio realizmo oazė buvo įkurta lėšomis, gautomis už sraiges (jos savininkas yra turtingas sraigių ir grybų ūkininkas), ramiame Lietuvos miške. Einant kelis kilometrus per mažytį Grūto parką pro vienišą žveją, sėdintį prie ežero, atrandant pasaulį, kur tyliai laukymėje stovi voratinkliais apgaubtas Stalinas, o Marxas ir Engelsas žvilgčioja iš už šešėlių, apima siurealistinis pojūtis. "Mes niekada nepabėgsime nuo savo praeities", - taria Lietuvos komunistų lyderio duktė, lankydama tėvo paminklą Grūto parke. O lietuviai retai pripažįsta šį faktą. Vengrija ir Lenkija turi panašius parkus, bet paprastai buvusios Rytų sovietinio bloko šalys šaltąjį karą prisimena mėgindamos jį užmiršti.

Tuo metu lietuviai turi daugybę ekscentriškų personažų. Tai šalis, kur sostinės meras visur keliauja "Segway" ir iš jo niekas nesijuokia; bebras ir sutrintos bulvės patiekiami kaip delikatesai; Frankui Zappai pastatytas paminklas, nors jis nė karto čia nesilankė, nedainavo ir niekada net nėra paminėjęs Lietuvos.

Vyrauja skirtingos nuomonės, kaip geriausiai įamžinti sovietinę okupaciją. Net ir praėjus 20 metų komunizmas vis dar neduoda ramybės Europai, o nepaisant vaiduoklio, jis niekur neišnyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"