TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuvos valdžia negreit tarnaus žmogui

2010 07 10 0:00
M.Marshallas mano, kad augant ekonomikai korupcijos Lietuvoje turėtų mažėti.
LŽ archyvo nuotrauka

"Lietuvai dar teks nueiti tolimą kelią, kol valdžios ir visuomenės santykiai taps tarnaujančiojo ir kliento ryšiu", - pareiškė Lietuvoje viešėjęs nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" (TI) Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorius Miklosas Marshallas.

Ekspertas teigia, kad toks ryšys yra vienas svarbiausių norint įveikti korupciją, tačiau persilaužimo mūsų šaliai gali tekti palaukti dar 30 ar net 40 metų. "Santykiai su valdžia gali būti visai kitokie nei dabar - valdžia turi būti paslaugų teikėja, jūs - klientai. Mums dar toli iki to, bet manau, kad jau esame ilgame kelyje į tokius santykius", - sakė TI regioninis direktorius. Jo nuomone, tiek pat laiko gali praeiti ir kol bus išgyvendinta korupcija, nes to tikrai nepavyks padaryti per penkerius ar dešimt metų. Tai ilgas ir laipsniškas procesas, vykstantis ranka rankon su viešojo administravimo sistemos reformomis ir susijęs su kartų kaita.

Apibendrindamas Nepriklausomybės metų pokyčius Lietuvoje ekspertas pabrėžė, kad viešajame sektoriuje likę didesnių problemų nei privačiame. "Nepaisant visų problemų privatus verslas pasikeitė kardinaliai, privatus sektorius - visiškai kitoks: gerokai efektyvesnis ir, drįsčiau sakyti, mažiau korumpuotas nei prieš 20 metų. Tuo metu viešajame sektoriuje pokyčiai nevyko. Sveikatos apsauga, švietimas veikia taip pat, kaip komunizmo laikais. Manau, čia ir yra tikrasis iššūkis", - sakė M.Marshallas, kuris netiki, kad sistema galėtų apsivalyti iš vidaus, nes pokyčius turėtų lemti politinės reformos.

"Netikiu veiksminga savireguliacija. Pavyzdžiui, medikai turi vieną stipriausių lobistų grupių. Dabartinė sistema jiems tobula - jokios kontrolės iš išorės, jie gali elgtis kaip ponai ir į jų kišenes byra nelegalūs pinigai. Būdami labai privilegijuotoje padėtyje jie nėra linkę keistis, todėl politikai turi imtis reformos", - sakė kovos su korupcija ekspertas. Jis pabrėžė, kad skaidrumo politikoje stoka, pasireiškianti politinių partijų korupcija ir machinacijomis per viešuosius pirkimus, neleidžia žmonėms pasitikėti valdžia.

"Aš esu vengras ir mūsų šalys turi daug bendro, manau, mes suprantame vieni kitus labai gerai, nes tebegyvename sistemos vengimo kultūroje, mums niekada vyriausybė nebuvo partneris ar tarnas, mums valstybė ir valdžia visada buvo svetima, o tai labai palanki aplinka korupcijai. Lietuvoje dažnai toleruojama korupcija ir nėra apie ją pranešančiųjų teisėsaugai. Mes neturime tokios kultūros, nes prisimename, kaip buvo šnipinėjami ir įskundinėjami kaimynai, todėl mums kultūriškai sunku įsivesti tokią sistemą, nes turime blogos komunistinės patirties", - aiškino ekspertas.

Pokomunistines valstybes charakterizuoja išplitusi šešėlinė ekonomika, būtinai siekianti išgyventi. "Yra per daug suvaržymų ir per daug reguliavimo. Užsiimant smulkiu ar vidutiniu verslu, neįmanoma išgyventi veikiant absoliučiai legaliai. Charakteringas šio regiono bruožas tas, kad korupcija ne visada yra pasirinkimo dalykas. Dažnai viskas nėra taip paprasta, esą žmonės čia yra korumpuoti ir siekia papildomos naudos. Tokiose besivystančiose šalyse tai vienintelis būdas išgyventi. Neteisinu korupcijos, tik primenu, kad dažnai korupciją lemia neadekvatūs įstatymai, kvailos taisyklės", - aiškino vienas iš nevyriausybinė organizacijos, kuri tiria ir analizuoja korupcijos apraiškas įvairiose pasaulio valstybėse, vadovų.

Pavyzdžiu Lietuvai dažnai rodomoms Skandinavijos šalims neteko patirti daugelio išbandymų, su kuriais susiduria Lietuva ir kitos posovietinės šalys. Panašesnė į Lietuvos galėtų būti kai kurių Vakarų Europos šalių patirtis. Pavyzdžiui, prieš 40 ar 60 metų Bavarija išgyveno didžiulį ekonominį augimą, bet krašte klestėjo korupcija. Vėliau, pasiekusi aukštesnį išsivystymo lygį, ji galėjo valdžioje turėti gerai apmokamus tarnautojus, kuriems nebebuvo reikalo imti kyšius. Todėl augant ekonomikai ir Lietuvoje korupcijos turėtų mažėti. "Esu optimistas ir jūs galite būti optimistai. Žinodami istoriją, matome, kad beveik kiekviena šalis išgyveno panašias vystymosi fazes, ir vienas esminių dalykų - ekonomikos augimas. Kuo ekonomiškai esi sveikesnis, tuo mažiau korumpuotas", - dėstė svečias. Galiausiai M.Marshallas pabrėžė, kad ūkiui svyruojant stabilumą turėtų užtikrinti patikimi politiniai lyderiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"