TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Likimo ironija: V. Putinas tampa Vakarų atgimimo priežastimi

2015 04 20 6:00
Per Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Europa pasidarė vieningesnė.   Reuters/Scanpix nuotrauka

Vladimiras Putinas atgaivino NATO – pastaraisiais metais aljansas buvo nukaršęs ir netekęs egzistavimo prasmės. Rusijos prezidentas savo veiksmais pastūmėjo vakarietišką civilizaciją permąstyti savo reikšmę. Taip teigia rusų politologė ir istorikė Lilija Ševcova.

Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos svetainė colta.ru, rašanti apie visuomenę ir kultūrą, paskelbė interviu su žinoma politologe, eksperte, istorijos mokslų daktare L. Ševcova. Ji išsakė savo požiūrį apie dabartinio pasaulio istorinį skilimą.

Ukrainoje - pilietinė visuomenė

Klausiama, ar praėjus daugiau kaip metams nuo Maidano Ukraina priartėjo prie europinio pasaulio, L. Ševcova sakė: "Ukraina buvo įtraukta į karą, vadinasi, vis dar kovoja dėl išgyvenimo ir teisės tikram valstybingumui. Tačiau karas neabejotinai pagreitino ukrainiečių tapatybės formavimąsi, o jis grindžiamas troškimu ištrūkti iš Rusijos glėbio ir prisijungti prie Europos. Baltijos šalys taip pat suformavo tapatybę ir naują valstybingumą atsiskirdamos nuo Sovietų Sąjungos." Politologės nuomone, Maidanas parodė, kad Ukrainoje yra pilietinė visuomenė. Tai europietiškumo ženklas. O kad karas neperėjo į Charkovą, Dniepropetrovską, Odesą, yra ne kariuomenės nuopelnas, bet savanorių ir rėmėjų, kompensuojančių valstybės silpnumą. Tai sakydama politologė turėjo galvoje korupciją, valdžios neefektyvumą, šalies vadovų dezorientaciją.

Politologės Lilijos Ševcovos prognozės Rusijai pesimistiškos. / tsn.ua nuotrauka

"Ukrainiečių proveržis Vakarams buvo netikėtumas, - mano L. Ševcova. - Europiečiai ilgai ieškojo politinio sandėrio formulės, kaip suteikti Ukrainai viltį dėl nekurios amorfinės eurointegracijos, kartu neerzinti V. Putino ir palikti šią kaimyninę šalį Rusijos įtakos zonoje. Pietryčiuose ukrainiečiai pasipriešino, o Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“ numušimas pakeitė Europos lyderių poziciją. Tada Vakarai pradėjo ieškoti Rusijos sulaikymo būdų. Tačiau liberalios demokratijos vis dar negali nuspręsti, kaip į savo erdvę įtraukti Ukrainą. Vis dėlto stiprėja suvokimas, kad Ukraina "pilkoje zonoje" bus nestabili."

Politologė, klausiama, ar antrieji Minsko susitarimai priartino Ukrainos išėjimą iš "pilkosios zonos", sakė, kad Europa Rusijai davė paskutinę progą sureguliuoti konfliktą ir sutiko su jos sąlygomis. Faktiškai siekiama separatistų anklavą "įstumti atgal į Ukrainą" ir priversti, kad Kijevas jį išlaikytų. O Maskva galėtų daryti įtaką per šiuos savo satelitus.

Abipusė priklausomybė

Kodėl Europos šalių lyderiai norėtų susitaikyti su V. Putinu - vien dėl ekonominių interesų? L. Ševcovos nuomone, Europai sunku išeiti iš dviejų dešimtmečių laikotarpio po šaltojo karo, savotiško postmodernizmo. "Tai metas, kai senasis žemynas prarado kryptį ir pamiršo savas vertybes. Kodėl reikėtų mąstyti, jei skrandis pilnas? Kaip sakė negailestingasis Zbigniewas Brzezinskis, Europa pavirto į senelių namus", - kalbėjo politologė. Ir pažymėjo, kad tuo metu Senajam žemynui iškilo spręstinų reikalų - nuo problemų, ką daryti su migrantais ir demografija, iki paieškų, kaip gaivinti ekonomiką. Be to, ekonominiai ryšiai tarp Europos ir Rusijos lieka glaudūs. Egzistuoja abipusė priklausomybė, nors ir keista: Rusija tarnauja Europai kaip "degalinė", nors vaidina, kad yra partneris. Senasis žemynas priprato prie postmodernizmo ir pacifizmo, nusprendė, kad su XX amžiumi ir kariniais konfliktais baigta visiems laikams. Europa priprato eiti į kompromisus ir daryti ekonominį spaudimą, beje, delikatų. O Kremlius grąžino ją prie XX ir net iš dalies XIX amžiaus stereotipų. Pademonstravo kitokį mentališkumą: "Vakarai nori kompromisų? Vadinasi, jie silpni, ir mes darysime spaudimą."

Vakarai sutriko, bet, nepriklausomai nuo svyravimų, vis vien jiems pavyko išlikti vieningiems dėl sankcijų Rusijai, teigė L. Ševcova. Vieningumą išlaiko Vokietijos lyderė Angela Merkel. Kremliaus bandymai suskaldyti Europą tikslo nepasiekia. Nei viena valstybė neatsisakė nuo sankcijų.

Kaina už eksperimentą

Vis dėlto, kaip sakė politologė, Vakarai turi suprasti, kad kai atsirado naujų iššūkių, senieji mechanizmai nustojo veikti ir reikia jungti kitokius. L. Ševcovos teigimu, pagal likimo ironiją V. Putinas, pabudinęs ir sukrėtęs snaudžiančias vakarietiškas sostines, tampa Vakarų atgimimo priežastimi. Rusijos prezidentas, turbūt pats to nenorėdamas, Vakarų lyderiams iškėlė klausimus dėl naujo saugumo formato, Rytų Europos teritorijų vientisumo, naujų branduolinio saugumo mechanizmų, naujų energijos šaltinių paieškos, grįžimo prie vertybių. Pasak politologės, V. Putinas atgaivino NATO, o pastaraisiais metais aljansas buvo nukaršęs ir netekęs egzistavimo prasmės. Rusijos prezidentas savo veiksmais pastūmėjo vakarietišką civilizaciją permąstyti savo reikšmę. Jai reikės pastangų ir naujų lyderiu. "Mes galime didžiuotis bent savo vaidmeniu atnaujinant Vakarų civilizaciją, kai ji mus atstumia, - kalbėjo L. Ševcova. - Mes jau pradėjome mokėti už drąsų eksperimentą ne tik grįžti į praeitį, bet į tuos prieškarinius laikus, kai tenka mobilizuotis dėl išorinio pasaulio atstūmimo ir mūsų sutikimo riboti savo laisvę. Kaina, kurią jau mokame, - ir ekonominė krizė, ir sankcijos, ir didėjanti šalies marginalizacija. Svarbiausia - Ukrainoje dar nesibaigė karas, už kurį mokame krauju."

Asociatyvi somoscow.com nuotrauka

Rusijai ginklavimasis yra katastrofa

Ar pasaulinė konfrontacija V. Putino režimą padarys dar griežtesnį? "Aišku, - teigė ekspertė. - Čia būtų naudinga prisiminti, kas atsitiko su Sovietų Sąjunga. Šalis subyrėjo, nes nepajėgė varžytis su Vakarais ginklavimosi srityje. Arnoldas Toynbee, atlikęs didelį darbą, tyrinėdamas civilizacijų pakilimus ir nuosmukius, padarė išvadą: valstybė, spaudžianti militarizacijos ir priešų paieškos pedalą, lekia savižudybės keliu. Beveik visos civilizacijos sugriūdavo įsitraukusios į karo laikotarpį. Rusijai ginklavimasis yra katastrofa, grąžinanti šalį į atsikūrimo per karą būvį - kai pasibaigus vienam, rengiamasi kitam. Sovietų Sąjungos likimas parodė, kad nei visuomenė, nei valstybė to neatlaiko, ypač kai vyksta varžybos su pačia turtingiausia civilizacija - Vakarų. Rusija su savo ribotais resursais ir mažėjančiu biudžetu juo labiau negali rungtyniauti. Tai tik pagreitins griūtį sistemos, kuri ir taip miršta, tik lėtai."

Kelias į savižudybę

L. Ševcovos nuomone, rodosi ženklai, kad Rusijos civilizacija blėsta. Lieka tik laiko ir būdo klausimai. Tuo metu Kremlius, siekdamas prailginti autokratijos gyvavimą, bet negalėdamas atsakyti į vidinius iššūkius, tokius kaip neveikianti ekonomika, korupcija, degraduojantis švietimas ir sveikatos apsauga, dėmesį nukreipia į išorinius: Vakarų grėsmę, JAV hegemoniją, Ukrainos "chuntos" provokaciją. Išgyvenimo taktika, kai pakeičiami iššūkiai ir atitraukiamas dėmesys - senas triukas. Jį naudojo daugelis režimų, būdami agonijoje. "Tik reikia suvokti, kad tai - apgaulė, mistifikavimas", - sakė politologė. Jos teigimu, Kremlius veda valstybę į savižudybę, aktyvavęs socialines archaiškas jėgas ir pagreitinęs degradacijos procesus. Vietoj to, kad tvirtintų ir taip trapų valstybės pastatą, pradėjo jį siūbuoti.

L. Ševcova minėjo ir kitą paradoksą. Kremlius Rusiją pavertė "apgulta tvirtove", o tai prieštarauja Rusijos kaip "degalinės" paradigmai. Viena vertus, jis ieško priešų, antra vertus, ir toliau nori atlikti resursų tiekėjo vaidmenį, leidžiantį pardavinėti žaliavas Vakarams ir gauti rentą. Tačiau vienu metu abu dalykai neįmanomi, ir Kremlius turės tai suprasti. Politologės nuomone, jei Rusija taptų Kinijos "degaline", tai būtų jau kita priklausomybės forma, ir Kinija tai pademonstruotų Kremlių žeminančiu būdu.

"Verdančio virdulio" efektas

"Kuo autoritarizmas stipresnis ir sistema hermetiškesnė, tuo didesnė tikimybė išsiveržimo į gatves, - mano L. Ševcova. - Ypač kai interesams išreikšti nėra kitų kanalų - laisvos žiniasklaidos, profsąjungų, realiai veikiančių partijų. Tada atsiranda "verdančio virdulio uždengtu dangteliu" efektas. Tokį dabar kuria Kremlius." Kaip sakė ekspertė, šalyje buvo ekonominis stabilumas, žmonės patenkinti, ir netikėtai - staigus nuosmūkis. Gyventojams tenka suveržti diržus, neturint jokios galimybės paveikti valdžią. Kai tokia situacija, tada ir gali kilti "verdančio virdulio uždengtu dangteliu" efektas.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"