TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lisabonos sutarčiai - Alandų barjeras

2008 08 16 0:00
Mariehamnas, Alandų Salos: Švedijos sosto įpėdinė Victoria - visada laukiama viešnia. Priešingai negu Suomijos ar ES biurokratai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES), bandančiai išspręsti "netinkamai" balsuojančių Airijos piliečių problemą, atsirado naujų sunkumų šiaurės rytų fronte. Šįkart Lisabonos sutarčiai pagalius į ratus kiša Suomijai priklausančių Alandų Salų gyventojai.

Plačią autonomiją turinčios Alandų Salos, įsikūrusios Baltijos jūroje, pusiaukelėje tarp Suomijos ir Švedijos, pastaruoju metu bando išnaudoti Reformų sutarties ratifikavimo procedūrą kaip papildomą Suomijos vyriausybės spaudimo priemonę.

Mažųjų reikalavimai.

Viso labo 27 tūkst. gyventojų turinčių salų pareigūnai teigė pasinaudosią teise nepritarti naujausiai Bendrijos institucinei reformai, jeigu nebus patenkinti pagrindiniai jų reikalavimai.

Alandų Salos norėtų, kad joms būtų skirta atskira vieta Europos Parlamente. Taip pat pageidaujama, kad salų atstovai galėtų dalyvauti ES Ministrų Tarybos darbe tais atvejais, kai aptariami klausimai yra susiję su santykių tarp ES, valstybių narių bei atskirų regionų problema.

Nemažai diskusijų kelia ir visoje Bendrijoje galiojantis draudimas prekiauti kramtomuoju tabaku. Alandų Salų gyventojai reikalauja, kad jiems būtų palikta teisė tabaku prekiauti keltuose, kursuojančiuose tarp Suomijos ir Švedijos krantų. Švedija išimtinę teisę prekiauti kramtomuoju tabaku užsitikrino dar 1995 metais, stodama į ES.

Astrid Thors, švedų kilmės Suomijos migracijos ir Europos reikalų ministrė, neseniai pažadėjo, kad visus nesutarimus tarp Helsinkio ir Alandų Salų sostinės Marienhamno padės išspręsti specialus "Alandų dokumentas", rengiamas šiuo metu.

"Aš tikiuosi istorinio susitarimo tarp Alandų ir Suomijos santykių su ES klausimu, garantuosiančio, kad į Alandų poziciją bus atsižvelgta", - teigė ministrė.

Nors Suomija turi galimybę ratifikuoti Lisabonos sutartį, nelaukdama Alandų Salų parlamento pritarimo, toks veiksmas paliktų nemažai neaiškumų - visų pirma dėl to, kad Alandų Salos turi teisę bet kada išstoti iš ES, formaliai likdamos Suomijos sudėtyje. Būtent tokį sprendimą 1985 metais priėmė Danijai priklausanti Grenlandija, pasitraukusi iš tuometinės Europos ekonominės bendrijos (EEB) dėl nenoro į savo teritorinius vandenis įsileisti kitų Bendrijos valstybių žvejybinius laivynus.

Išskirtinis statusas

Ypatingą Alandų Salų statusą lėmė išskirtinė jų istorija. Nuo seno priklausiusios Švedijai, XIX a. pradžioje salos kartu su gretima Suomija atiteko tuometinei Rusijos imperijai. Suomijai iškovojus nepriklausomybę, Alandų Salos liko jos sudėtyje. 1921 metais kilus politinei krizei, buvo pasiektas kompromisinis susitarimas, pagal kurį salos buvo visiškai demilitarizuotos, jų gyventojai atleisti nuo tarnybos Suomijos kariuomenėje, o švedų kalbai užtikrintas specialus statusas.

Suomijai 1995 metais stojant į ES, Alandų Salų likimas priklausė nuo vietos parlamento pritarimo. Galiausiai buvo sutarta, kad Alandų Salų santykiai su ES bus reguliuojami atskiro protokolo, kuris yra sudėtinė Suomijos stojimo sutarties dalis.

Specialusis protokolas numato, kad Alandų Salose gali būti taikoma kitokia negu likusioje ES netiesioginio apmokestinimo politika. Be to, buvo numatyti apribojimai svetimšaliams įsigyti nekilnojamojo turto bei pradėti verslą, patvirtintas specialus salų tarptautinės teisės statusas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"