TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lisabonos sutartį gelbės garantijomis

2009 06 20 0:00
Darbas atliktas, galima švęsti. Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy (dešinėje) sukirto rankomis su Suomijos premjeru M.Vanhanenu. AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ėmėsi gelbėti Lisabonos sutartį ir pažadėjo Airijai papildomų garantijų. Tarp jų atsidūrė ir Lietuvai svarbus pažadas nemažinti Europos Komisijos (EK) narių skaičiaus.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas gavo ko norėjęs. Po dvi dienas trukusių diskusijų Briuselyje susirinkę ES valstybių lyderiai sutiko su kompromisiniu pasiūlymu suteikti Airijai garantijas dėl Lisabonos sutarties. Bendrijos valstybės narės patvirtino, kad naujoji ES sutartis nesuvaržys airių teisės laikytis karinio neutralumo, savo šalyje drausti abortus ir laikytis nepriklausomos mokesčių politikos.

Europos Vadovų Tarybos išvadose atskirai paminėtas ir Lietuvai svarbus pažadas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo imtis priemonių, kad EK ir toliau sudarytų visų valstybių narių piliečiai. Lisabonos sutartis numato, jog nuo 2014 metų EK turėtų mažiau narių negu yra ES valstybių.

Tikimasi, kad susitarimas nepakenks pačiai Lisabonos sutarčiai, kuriai įsigalioti trūksta airių rinkėjų pritarimo referendume bei euroskeptiškai nusiteikusių Lenkijos ir Čekijos prezidentų parašų. Čekijos vadovas Vaclavas Klausas anksčiau grasino reikalausiąs, kad Airijai teikiamas garantijas ratifikuotų Čekijos parlamentas.

Derybų Briuselyje metu buvo atsisakyta minčių garantijas Airijai įterpti į Kroatijos stojimo sutartį, kadangi pastaruoju metu daugelis ėmė abejoti šios Balkanų valstybės perspektyvomis neilgai trukus tapti ES nare. Manoma, kad garantijas nebus sudėtinga "prisegti" prie bet kurios kitos ES sutarties.

J.M.Barroso priimtinas visiems

Kitas svarbus uždavinys Bendrijos lyderiams buvo apsispręsti dėl būsimojo EK vadovo kandidatūros. Kai šias pareigas einantis J.M.Barroso pristatė savo artimiausių penkerių metų planus, beveik niekam nebekilo abejonių dėl jo tinkamumo toliau vadovauti 27 narių Bendrijai. "Jo programa vyriausybių vadovams pasirodė atitinkanti jų lūkesčius", - sakė vienas ES diplomatas.

"Mums reikia vadovybės ir aiškių sprendimų, ir aš tikiuosi, kad šįvakar mes tai gausime", - prieš galutinį sprendimą sakė pirmininkavimą ES liepos mėnesį perimsiančios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.

Lyderiai pareiškė 53 metų J.M.Barroso savo politinę paramą, tačiau nesuteikė teisiškai įpareigojamo patvirtinimo, kurio jis siekė. Bendrijai iki mėnesio pabaigos pirmininkausianti Čekija kartu su Švedija kitą savaitę pradės diskusijas su Europos Parlamento (EP) politinėmis grupėmis dėl J.M.Barroso kandidatūros. Siekiama, kad EP ją patvirtintų pirmu svarstymu jau liepos 15 dieną, kai naujai išrinkti europarlamentarai susirinks į pirmąją plenarinę sesiją. Kadangi EP po rinkimų dar labiau įsitvirtino J.M.Barroso remiančios centro dešinės jėgos, jo paskyrimas neturėtų būti labai sudėtingas.

Principinis sprendimas

Susitikimo metu taip pat buvo stengiamasi pastūmėti pirmyn diskusijas kitais svarbiais klausimais. Skelbiama, kad ES lyderiai "iš principo" pritarė naujoms priemonėms finansų sektoriaus priežiūrai griežtinti, nors tam priešinasi kaip visada skeptiškai nusiteikusi Didžioji Britanija, kuri nenori atiduoti daugiau galių naujoms Bendrijos institucijoms.

Trokšdami užkirsti kelią krizėms ateityje, ES valstybių ir vyriausybių vadovai svarstė planus įsteigti tris naujas europines institucijas bankams, draudimo kompanijoms ir vertybinių popierių bendrovėms prižiūrėti. Nors jau esami atskirų šalių reguliuotojai ir toliau prižiūrės savo finansų sektorius, naujosios institucijos jų veiklą koordinuotų visos Europos mastu. Konkretus planas turėtų būti parengtas vėliau šiais metais.

Žaliesiems teks palaukti

Briuselyje ES lyderiai taip pat tarėsi dėl savo indėlio į pasaulinę kovą su klimato kaita. ES lyderiai vakar užtikrino skirsiantys "deramą dalį" pagalbos neturtingoms šalims, kurios turi derinti ekonominio augimo viltis su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais, tačiau ir vėl nenurodė konkrečių sumų. Apžvalgininkų nuomone, tai reiškia nenorą pernelyg anksti "atskleisti savo kortas", kurių gali prireikti vėlesnėse derybose.

Galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo buvo atidėtas iki spalio mėnesio. Tai nepatiko aplinkosaugos organizacijų atstovams ir jie perspėjo, kad delsimas gali pakirsti pasaulinį susitarimą dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.

"Bendrijos neveiklumas dabar sudaro visas sąlygas ne tokioms ambicingoms šalims, pvz., Japonijai ir JAV, susilpninti Kopenhagos susitarimą", - sakė Jorisas den Blankenas iš "Greenpeace".

Svyruojančius ES lyderius žalieji bandė įtikinti ir kitokiais būdais. Europos institucijų kvartale Briuselyje buvo platinamas suklastotas dienraščio "International Herald Tribune" numeris, kurio antraštė džiugiai skelbė, kad "valstybių vadovai pasiekė istorinį susitarimą dėl klimato apsaugos". Viename straipsnių buvo teigiama, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pritaręs idėjai pertvarkyti visas šalies atomines elektrines į socialinio būsto projektus. Politikams ir diplomatams beliko tik plačiai nusišypsoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"