TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Literatūra - tai menas, ne politika

2012 10 12 8:53
Mo Yanas - audringas Kinijos šimtmečio kronikininkas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Švedijos mokslų akademija, rinkdama Nobelio literatūros laureatą, šiemet atrado auksą viduriuką: Kinijos žvaigždę Mo Yaną. 

Rašytojas Mo Yanas įtinka ir griežtiems komunistų cenzoriams gimtinėje, ir komunistinės valstybės kritikams, ir geros literatūros mėgėjams Vakaruose. Dar svarbiau, kad jis nėra europietis (nes šie laimėjo pastarąsias septynias iš 10 Nobelio literatūros premijų). O Komunistų partijai ir kinams, vertinantiems pasaulinį pripažinimą, belieka pūstis, kad jis yra pirmasis Kinijos pilietis, nuskynęs prestižiškiausią literatūros apdovanojimą. Tiesa, formaliai tai nėra visai tiesa, nes 2000-aisiais Nobeliu apdovanotas Gao Xingjianas, jau 25 metus gyvenantis Prancūzijoje ir seniai priėmęs šios valstybės pasą. Gimtinėje jo knygos ir pjesės draudžiamos nuo 1986 metų. 

Mo Yanui labiau pasisekė, nes Kinijoje jis išlieka vienu gerbiamiausių rašytojų. Didžiausią triukšmą dėl vaizduojamų seksualinių scenų ir nepriimtinos klasinės kovos sukėlė romanas "Didelės krūtys ir platūs klubai". Valdžia pareikalavo knygą išimti iš prekybos, bet ji tapo hitu piratiniuose tinklalapiuose. Tačiau jo naujausias romanas "Varlės" apie pražūtingą vieno vaiko politiką pelnė vieną svarbiausių Kinijos literatūros apdovanojimų - Mao Duno literatūros premiją. Beje, šis kūrinys laikomas pačia drąsiausia rašytojo knyga. Švedijos mokslų akademija Mo Yano kūrybinį darbą reziumavo viena fraze: "Jo haliucinuojančios vaizduotės realizmas susilieja su liaudies pasakomis, istorija ir dabartimi."

Mo Yanas gimė 1955 metais Šandongo provincijoje, Gaomyje. Per kultūrinę revoliuciją dvylikametis vaikas buvo priverstas mesti mokyklą ir eiti dirbti - pirma žemės ūkyje, paskui gamykloje. Šeima taip sunkiai vertėsi, kad berniukas kartais misdavo medžių žieve ir žolelėmis. "Kūrybinę sėkmę man atnešė vienišumas ir alkis", - kažkada prasitarė menininkas.

1976 metais jis prisidėjo prie Liaudies išlaisvinimo armijos, pradėjo studijuoti literatūrą ir rašyti. Jo pirmasis apsakymas išspausdintas 1981-aisiais viename literatūros žurnale, o žvaigždžių valanda išmušė dar po kelerių metų, kai pasirodė romanas "Touming de hong luobo" (liet. Krištolinės morkos).

Kurdamas jis remiasi jaunystės patirtimi ir gimtosios provincijos žmonių gyvenimu. Tai ryškiausiai atsiskleidžia bene garsiausiame jo romane "Raudonasis gaolianas", kurį 1987 metais ekranizavo Kinijos kino kūrėjas Zhang Yimou. Penkių istorijų siužetai lekia per kelis audringus Kinijos istorijos dešimtmečius - žiaurų karą, japonų okupaciją, banditų iškilimą, sunkiai galą su galu suduriančių valstiečių kasdienybę.

Mo Yano pasaulis, kuriame susipina fantazija ir realybė, istorija ir socialiniai vaizdai, sudėtingumu primena Williamo Faulknerio, Gabrieliaus Garcios Marquezo kūrybą; šių rašytojų įtaką pripažįsta ir pats kinas. Tačiau į savo istorijas jis dar įaudžia senosios kinų literatūros ir žodinės išminties tradiciją. Aprašomoje XX a. Kinijos istorijoje gausu satyros, ciniško humoro, kurį Komunistų partija linkusi vadinti "provokuojančiu ir vulgariu".

Rašytojo kritikams kliūva tik vienas dalykas - jo artimi ryšiai su valdžia. "Jis traukia vieną dūdelę su nedemokratišku režimu. Nors Mo Yanas yra galingas kūrėjas, savo įtakos nenaudoja tam, kad užtartų intelektualus ir politinius kalinius. Vietoj to jis stengiasi įtikti valdžiai", - piktinosi žmogaus teisių advokatas Teng Biao. Jo teigimu, Mo Yenas nepratarė ne vieno žodžio gindamas kalėjime sėdintį disidentą Liu Xiaobo, kuris prieš dvejus metus apdovanotas Nobelio taikos premija. Be to, kartu su keliais kitais Kinijos rašytojas jis išleido specialią knygelę, kurioje spausdinama Mao Dzeduno kalba apie kultūrą. Ten užsimenama, kad rašytojai, kurie nesieja savo darbo su komunistine revoliucija, turėtų būti baudžiami.

"Literatūra yra menas, o ne politika", - kažkada sakė Mo Yanas. Ne veltui Nobelio premijos laureatas, kurio tikrasis vardas yra Guanas Moye, pasirinko slapyvardį "Nekalbėk" - Mo Yan. Esą už rašytoją kalba jo kūriniai. "Rašytojas turi kritikuoti ir piktintis tamsiomis visuomenės ir bjauriausiomis žmogaus prigimties savybėmis. Galbūt yra tokių, kuriems patinka rėkauti gatvėse, bet reikia gerbti ir tuos, kurie slepiasi savo kambariuose, o nuomonę išsako per literatūrą", - 2009 metais Frankfurto knygų mugėje kalbėjo autorius.

Mo Yanas yra faktiškai žinomiausias Kinijos rašytojas Vakaruose. Jo romanai išversti į japonų, prancūzų, italų, anglų, vokiečių kalbas. Tiesa, lietuvių kalba nerasite nė vieno jo kūrinio.

Reuters, "China Daily", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"