TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Litvinenkos byla pranoksta didžiausią išmonę

2006 12 13 0:00
Vokietijos policija saugo namus Hamburge, kuriuose buvęs KGB apsaugininkas Dmitrijus Kovtunas paliko radioaktyvaus polonio pėdsakų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Su buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymu susijusios bylos jau tiriamos Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Garsus nuotykių rašytojas sako, kad ši makabriška istorija pranoksta bet kokią fantaziją.

Prancūzijos policija negali rasti vieno pagrindinių liudytojų nunuodyto buvusio rusų šnipo Aleksandro Litvinenkos byloje: dingo Jevgenijus Limarevas, gyvenęs su žmona ir dukra Prancūzijos Alpėse.

Dingo su visa šeima

Ekspertas Rusijos specialiųjų tarnybų klausimais Limarevas, kurį Rusijos žiniasklaida vadina buvusiu Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoju ir Litvinenkos tarnybos draugu, nuo 2000 metų gyveno Prancūzijos pietuose, globojamas Prancūzijos specialiųjų tarnybų.

Limarevas teigė perdavęs Litvinenkai numatytų sunaikinti asmenų sąrašą ir sakė spaudai, kad "kitas bus jis", taip pat apkaltino Litvinenkos nunuodijimu Užsienio žvalgybos tarnybos veteranų organizaciją "Garbė ir orumas", kuriai vadovauja papulkininkis Valentinas Velička. Limarevas tikino turįs patvirtintos informacijos, kad nunuodijimo išvakarėse Litvinenka susikivirčijo su Borisu Berezovskiu. Jis sakė buvęs tas Litvinenkos ir Italijos profesoriaus Mario Scaramellos informatorius, kuris jiems pranešė, kad yra vadinamasis juodasis sąrašas asmenų, kurie gali būti sunaikinti. Jis perdavė Scaramellai duomenis apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos susijusios su žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu.

"Aš esu trečias žmogus, paminėtas šiame sąraše. Aleksandras miręs. Mario gali mirti. Aš galiu būti kitas", - teigė Limarevas britų leidiniui. Ir dingo kitą dieną, kai tai pasakė. Paskutinį kartą Limarevą ir jo artimuosius žmonės matė prie namų Kliuzė gruodžio 8 dieną. Nurodoma, kad Limarevas buvo emigravusiam magnatui ir Kremliaus priešininkui Berezovskiui artimas žmogus.

Svarbiausi įtariamieji

Dar viena asmenybė, minima kalbant apie Litvinenką, tačiau iki šiol nesulaukusi didelio dėmesio - Viačeslavas Sokolenka. Jis yra tas trečiasis žmogus iš rusų trijulės, su kuria apsinuodijimo dieną Londone buvo susitikęs Litvinenka. Kiti du - Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtuvas. Šaltinių teigimu, abu serga spinduline liga. Juos jau apklausė Rusijos generalinės prokuratūros tardytojai dalyvaujant Skotland Jardo atstovams. Apklausos vyko vienoje uždarų Maskvos ligoninių, į kurią abu paguldyti ištirti, ar nėra užsikrėtę radioaktyviu poloniu-210, nuo kurio mirė Litvinenka.

Nei specialieji Skotland Jardo agentai, nei Rusijos generalinės prokuratūros darbuotojai dar neapklausė Sokolenkos.

Vokietijos policija, aptikusi radioaktyvaus polonio pėdsakų visur, kur Hamburge prieš išskrisdamas į Londoną buvo Kovtuvas, paskelbė, kad tyrimas kardinaliai pakrypo kita linkme - beveik nebėra abejonių, kad Kovtunas atvežė polonį iš Maskvos, jis laikomas pagrindiniu įtariamuoju Litvinenkos nužudymu.

Vienoje Hamburgo ligoninėje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad buvusi Kovtuno žmona, jos 2 maži vaikai ir gyvenimo draugas nėra apsikrėtę, kaip būgštauta. Pirmadienį policija teigė, kad po Kovtuno apsilankymo jų namuose šiems asmenims atsirado apsinuodijimo požymių.

Trijulė susijusi

Visi 3 minimi asmenys susiję: jie mokėsi toje pačioje Maskvos karo akademijoje, 1990 metais pradėjo dirbti toje pačioje 9-ojoje KGB valdyboje. Sokolenka tarnavo vadinamajame Kremliaus pulke - stebėjimo ir saugos padalinyje. 1991 metais galingiausia pasaulyje šnipų organizacija patyrė smūgį, kai buvo išardytos jos struktūros. 9-oji valdyba buvo perorganizuota į Federalinę saugos tarnybą, garantuojančią aukščiausių valdžios pareigūnų apsaugą. Sokolenka ten dirbo iki 1994 metų, paskui pasitraukė į verslą - tapo privačios apsaugininkų firmos vadovu.

Sokolenka patikino Italijos žurnalistus, kad jis niekaip nesusijęs su Litvinenka. "Aš negėriau su juo arbatos su poloniu. Nežinau, kuo esu kaltinamas, nes nieko nepadariau. Ir nesu užsikrėtęs", - sakė 37 metų firmos "Devintoji banga" vadybininki prisistatęs Sokolenka. Jis į Londoną skrido tuo pačiu reisu kaip ir CSKA futbolo komandos aistruoliai, taip pat ir Kovtunas su Lugovojumi, visi gyveno "Millenium" viešbutyje.

"Skrydis su futbolo aistruoliais nebuvo jokia priedanga, aš lankausi visose CSKA rungtynėse. Štai mano viso sezono bilietas: šiaurinė tribūna, 6 ložė, 15 eilė, 141 vieta", - sakė Sokolenka. Su Lugovojumi jie draugai, Londone kartu leido laiką, lankėsi Madam Tussaud vaškinių figūrų muziejuje. Be to, Lugovojaus įmonė - viena iš Sokolenkos firmos klienčių.

Tą vakarą Sokolenka teigia tik pasisveikinęs su draugais ir net nežinojęs, kas buvęs tas žmogus, su kuriuo jie sėdėjo viešbučio bare. Sokolenka džiaugiasi neskridęs į Hamburgą, kur gruodžio 8 dieną turėjo rungtyniauti CSKA - nemalonumų būtų turėjęs dar daugiau.

"Visai nesu ramus. Esu susirūpinęs. Iškart išsityriau, pirmiausia, dėl žmonos: ji aštuntą mėnesį laukiasi, ir aš nenorėčiau pavadinti savo sūnaus Polonijumi. Laimei, jaučiuosi gerai. Mane painioja į šią istoriją, bet neturiu jokio noro pasilikti spąstuose", - sakė Sokolenka.

Siužeto vingiai neįtikėtini

Nuotykių romanus kuriantis rašytojas makabrišką Litvinenkos istoriją vadina pranokstančia bet kokią fantaziją. Kiekvienas jos posūkis tuoj pat įplieskia sąmokslo teorijas, atgaivina prisiminimus apie šaltojo karo metais veikusius šnipus ir įtemptus Rusijos bei Didžiosios Britanijos santykius. Praėjusią savaitę tose pačiose Londono kapinėse kaip ir Karlas Marxas palaidotas Litvinenka prieš mirtį dėl savo žūties apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Radiacijos pėdsakai visur: lėktuvuose, viešbučiuose ir ligoninėse, Londone, Maskvoje, Romoje ir Hamburge. Frederickas Forsythas, vienas žymiausių pasaulyje sensacingų romanų rašytojų, tvirtina, kad jo leidėjai niekada nepatikėtų tokiais siužeto vingiais.

"Manau, kad mano leidėjas patartų nesvaičioti ir imtis ko nors labiau realistiško, - sakė rašytojas, išgarsėjęs romanu "Šakalo diena" apie sąmokslą nužudyti Prancūzijos prezidentą Charles'į de Gaulle'į. - Mano leidėjas greičiausiai pasakytų, kad to jau per daug, ir man metas pailsėti. Vis sunkiau parašyti ką nors nepralenkiamo, kad ir ką keista ar beprotiška sumanytum".

Neatsistebėdamas Litvinenkos byla rašytojas kalbėjo: "Jau 20 metų nematėme užsienyje vykdomų žmogžudysčių. Bet kam reikia šitaip beprotiškai elgtis ir palikti po savęs tokį sumautą mėšlyną?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"