TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Liūdna arklio kelionė nuo ūkio iki šakutės

2013 02 20 6:29
Modernėjančiame pasaulyje arklys atrado naują paskirtį, mat jo mėsa pigesnė už jautieną... / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vis daugiau ūkininkų Rumunijoje, Ispanijoje ir kitose sunkmečio prispaustose šalyse parduoda skerdykloms arklius. Iš ten mėsa pradeda tokią klaidžią kelionę, kad galima paslėpti ką tik nori, ir niekas nebeatseks: po visą Europą, iš vieno perdirbėjo - kitam, per tarpininkų rankas, kol galiausiai atsiduria šaldytuose maisto gaminiuose... kaip jautiena.

Didžiausia pasaulyje maisto kompanija "Nestle" pašalino iš Italijos ir Ispanijos parduotuvių lentynų makaronų gaminius, nes juose atlikus tyrimus rasta arklienos DNR. Tai naujausias atvejis iš virtinės įvykių, kai įvairios firmos sustabdė maisto produktų tiekimą, mat vietoj jautienos juose aptiko arklienos.

Švedijoje įsikūrusi "Nestle" teigia, jog arklių DNR rasta labai nedaug - mažiau nei 1 procentas. Iš parduotuvių Ispanijoje ir Italijoje pašalinti du šaldyti produktai - "Buitoni Beef Ravioli" bei "Beef Tortellini". Netrukus bus nustota prekiauti ir trečiuoju -"Lasagnes a la Bolognaise Gourmandes".

"Nestle" paskelbė, kad klausimas susijęs su Vokietijos tiekėju "HJ Schypke". Kompanija teigia, jog tai ne maisto saugumo, o tik klaidingo žymėjimo reikalas, bet nenori nuvilti klientų, kurie tikisi aukščiausių standartų.

Apžvalgininkų nuomone, tai, kad savo produktus atšaukia didžiausia pasaulyje maisto gamintoja, rodo, jog problema yra kur kas didesnė, nei manyta iš pradžių. Kritikai pabrėžia, kaip pavojingai nereguliuojama tapo maisto pramonė. Skandalas dėl arklienos, naudojamos vietoj jautienos, palietė jau 12 Europos valstybių, įskaitant Šveicariją. Šios šalies mažmeninis tinklas "Co-op", garsėjantis plačiu vietos ūkiuose išauginto organinio maisto asortimentu, turėjo pašalinti iš lentynų net devynis skirtingus produktus. "Co-op" tinklui gresia kaltinimai aplaidumu.

Tuo metu Prancūzija iš dalies panaikino draudimą prekiauti dar vienos maisto perdirbimo įmonės "Spanghero" gaminiais. Firmai, kuri įtariama žinojusi, kad vietoj jautienos parduoda arklieną, atnaujinta licencija. Kompanija gali gaminti maltą mėsą, dešreles ir pusfabrikačius, bet jai neleidžiama laikyti šaldytos mėsos.

Susidomėjimas arkliena

Žinia, kad vietoj jautienos į šaldytus pusgaminius dedama arklienos, sukrėtė visos Europos vartotojus, tačiau, kaip rašo "Der Spiegel", drauge pakurstė ir jų smalsumą. "Šis pasipiktinimas mums turėjo tik teigiamą poveikį", - sako baltą prijuostę prisijuosęs 51 metų mėsininkas Uwe Poggensee iš specializuotos arklienos mėsinės Hamburgo priemiestyje. Patalpoje tvyro aštrus mėsos aromatas, būdingas tik arklienai, o parduotuvė pastaruoju metu sulaukia ir naujų klientų. Trys Poggensee šeimos kartos laikė skerdyklą, bet Uwe nutraukė šią tradiciją ir prieš kelis dešimtmečius atidarė mėsinę. Klientai - beveik vien nuolatiniai, nuo darbininkų neoninėmis liemenėmis iki elegantiškų teisininkų. Šie žmonės ateina pirkti specialaus guliašo ar arklienos dešrelių. Tai daugiausia vyrai, kuriems patinka stiprus specifinis tos mėsos skonis. Be to, jie vertina tai, kad arklieną sveika valgyti.

Tiek mėsininkas, tiek pirkėjai sutinka: arkliena ir meilė arkliams - nesuderinami dalykai, nors kai kurie šios mėsos mėgėjai vakarais jodinėja.

Arkliena atkeliauja į mėsinę iš privačių regiono augintojų. Kai verslas sekasi, U.Poggensee perka ir perdirba 5-6 arklius per savaitę. Dažniausiai tai būna seni arba sužeisti gyvuliai, nebetinkami jodinėti. U.Poggensee požiūriu, skerdykla jiems yra vargų pabaiga. Tačiau tiekėjai dažnai nesiskiria su savo arkliais iki paskutinės akimirkos, o jų akyse galima išvysti ašaras.

Vokietijoje veikia apie 70 specializuotų arklienos mėsinių. U.Poggensee parduotuvė kasdien aptarnauja vidutiniškai 150 pirkėjų, nors prieš dešimtmetį jų sulaukdavo daugiau kaip po 300.

Arklienos populiarumas svyruoja, bet dažniausiai ši mėsa prisimenama sunkiais laikais. Daug jos žmonės valgė po abiejų pasaulinių karų, nes mažiau kainavo. Be to, tuomet buvo kur kas daugiau auginama darbinių arklių nei dabar. Dar vienas arklienos bumas kilo karvių pasiutligės (BSE) laikotarpiu. Kažin kokį naują bumą sukels pastarasis skandalas?

Arkliukas Rumunijos peizaže

Kilus arklienos skandalui buvo apkalti Rumunijos tiekėjai, nors šios šalies valdžia tai neigia. Arklys tebėra labai svarbi Rumunijos peizažo dalis. Kaimuose kiekviena šeima jų laiko bent po vieną ar du. Rumunijoje ir dabar visur sutiksi keliais dardančius vežimus, tempiamus arklių. Kalnų kaimuose arkliais kinkytais vežimais rytą surenkamas pamelžtas pienas, o sekmadieniais vyrai miesteliuose renkasi į arklių turgus - pirkti, parduoti ar tiesiog savo malonumui. Vasarą šie gyvuliai traukia didžiulius vežimus šieno. Galima sakyti, arklys Rumunijoje yra nacionalinis simbolis. Tačiau tai neapsaugo jo nuo blogo elgesio. Arkliai ne tik verčiami sunkiai dirbti, bet ir yra mušami.

Arkliais traukiamų vežimų dar neseniai buvo galima pamatyti ir Bukarešte, tačiau Rumunijai 2007 metais įstojus į Europos Sąjungą šalį modernizuoti siekianti valdžia uždraudė juos miestuose ir greitkeliuose. Todėl dabar nemažai rumunų linkę atsikratyti šių gyvulių. Ne visi skurdžiai gyvenantys ūkininkai gali turėti traktorių. Kai jų darbiniai arkliai nebepajėgia arti žemės, nelieka kito pasirinkimo, kaip tik keliauti į skerdyklą.

Rumunijoje veikia 35 skerdyklos, kuriose skerdžiami ir arkliai. Arklienos eksportas nuo 2011 iki 2012 metų padidėjo 10 proc., arklienos ir asilienos išvežta 6300 tonų. Rumunai ir patys valgo arklieną, kitaip negu britai, kuriems tai - visiškas tabu. Todėl pastarasis skandalas Didžiojoje Britanijoje sutiktas su ypač dideliu pasišlykštėjimu.

Nekontroliuojama rinka

Rumunai sako, kad kaltinimai apgaulingai tiekus mėsą jiems metami paprasčiausiai ieškant atpirkimo ožio. Ir iš tiesų skandalas būtų daug didesnis, jei paaiškėtų, jog kalti ne Rytų Europos teikėjai, vis dar laikomi korumpuotais, nepatikimais, o prestižinės, saugios ir visaip klientais besirūpinančios vakarietiškos firmos. Jau dabar arklienos skandalas Europoje labai pakirto gamintojų, tiekėjų ir prekybos tinklų reputaciją. Vartotojai pamatė, kad gali būti įžūliausiai apgaudinėjami vidury baltos dienos, o maisto importo, perdirbimo ir prekybos kontrolė akivaizdžiai per silpna. Gyventojai teisėtai kelia klausimą, ar yra sąžininga ir kontroliuojama pasaulio maisto pramonė.

Arkliena - skani ir sveika mėsa, tačiau vartotojas vis dėlto nori tiksliai žinoti, ką deda ant savo stalo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"