TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lobistų pasaulis tampo daug virvučių Briuselyje

2013 03 08 4:14
Šešėlinis lobistų pasaulis veikia labai aktyviai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Už svarbius sprendimus Europos Sąjungoje (ES) atsakingi politiniai lyderiai, tačiau užkulisiuose knibžda tūkstančiai lobistų, kurie siekia paveikti jų politiką.

Ne per seniausiai ES lyderiai po 25 valandas trukusių sunkių derybų susitarė dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Išrinkti pareigūnai derėjosi viešai ir skaidriai, kiek tai įmanoma, o žiniasklaida išsamiai informavo. ES piliečiams atrodė, kad jie mato visą paveikslą.

Tačiau ES yra ir šešėlių pasaulis, kuriame sprendimai priimami toli nuo plenarinių posėdžių bei spaudos konferencijų; pasaulis, valdomas konkrečių interesų, - paralelinė lobistų planeta.

Jų įtakos negalima nuvertinti. Buvęs Austrijos vidaus reikalų ministras ir Europos įstatymų leidėjas Ernstas Strasseris 2011 metais atsistatydino iš Europos Parlamento ir gavo kalėti ketverius metus už kyšininkavimą. Jis buvo nufilmuotas už pinigus siūlantis įstatymų pataisas. Reporteriai slapta nufilmavo virtinę susitikimų su E.Strasseriu. Šie kadrai pakliuvo į dokumentinį filmą "Briuselio verslas" apie lobistų poveikį priimant sprendimus ES.

Briuselio juodojoje dėžėje

Austrijos režisierius ir prodiuseris Friedrichas Moseris su kolega Matthieu Lietaert'u rinko medžiagą ketverius metus. Jie tai vadino "žvilgsniu į Briuselio juodąją dėžę". Jie norėjo sužinoti, kas iš tikrųjų tampo virvutes Briuselyje - demokratiškai išrinktos vyriausybės ir jų atstovai ar didžiųjų korporacijų vadybininkai bei smegenų centrai.

E.Strasserio atvejis aiškus - užsiimti lobizmu Europos Parlamento nariams draudžiama. Bet apskritai lobizmas Briuselyje legalus ir aktyviai veikia jau daugelį metų.

Lobistai Briuselyje labai įtakingi. Pasak F.Moserio, labai dažnai jie remiasi ekspertize, o Europos institucijos, ypač Europos Komisija, bet ir Europos Parlamentas, stokoja darbuotojų. Ten trūksta personalo, kuris pateiktų nepriklausomą nuomonę. Tenka kliautis smegenų centrais ir politikos ekspertais. "Briuselio verslas" atskleidžia, kaip lobistų grupių idėjos dėl strateginių ES krypčių atsiduria oficialiuose ES dokumentuose beveik žodis žodin.

Briuselyje valdžios įstaigų slenksčius mina apie 20 tūkst. lobistų. Pagal lobistų tankį Europos sostinė yra antra po Vašingtono. Maždaug trijų keturių kilometrų spinduliu aplink Roberto Schumano aikštę Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas trinasi petys į petį su lobistų, dirbančių didžiosioms kompanijoms, tokioms kaip "British Petroleum", tabako milžinė "Philip Morris" ar chemijos firma BASF, biurais. Pasak tyrimo grupės CEO, kompanijos lobizmui išleidžia daugiau nei milijardą eurų.

Ydinga praktika

Tai, ką lobistų grupės laiko teisėtu interesų atstovavimu, daugelio nevyriausybinių organizacijų akimis, yra akių dūmimas varžantis dėl dėmesio bei įtakos. Gavęs atitinkamą virtinės grupių skundą Europos ombudsmenas Nikiforos Diamandouros pradėjo tyrimą, kaip Europos Komisija įgyvendina interesų konflikto taisykles.

"Penki iš 13 buvusios Europos Komisijos komisarų gavo pelningus darbus privačiame versle", - nurodo vienos iš skundą pateikusių grupių "Lobbycontrol" atstovė. Organizacija kritikuoja tokią praktiką, kuri leidžia lobistams įgyti puikų supratimą, kaip iš vidaus veikia ES, ir atveria jiems priėjimą prie visos sistemos aukštų pareigūnų.

Naujasis tyrimas vykdomas ES dar neatsigavus nuo ankstesnio skandalo. Buvęs Europos sveikatos komisaras Johnas Dalli buvo priverstas atsistatydinti dėl kyšio, susijusio su ES tabako taisyklėmis.

Imti pavyzdį iš Amerikos

Lobistai savo nenuilstamą darbą vertina visai kitomis akimis. Kas gerai kompanijoms, tas gerai ir piliečiams. Tuo įsitikinęs Pascalis Kerneis, lobistas, dirbantis kompanijoms, kurios atstovauja trims ketvirtadaliams Europos ekonomikos. "Aš esu tarpininkas, - sako P.Kerneis filme "Briuselio verslas". - Nors lobizmas dažnai laikomas nešvariu darbu, iš tikrųjų tai yra tik ryšiai ir kontaktai tarp žmonių."

Režisierius F.Moseris sutinka, kad lobizmas yra demokratinio proceso dalis. Įstatymų leidėjams būtina informacija iš pirmų lūpų, kad jie galėtų priimti sprendimus ekonomikos ir socialiniais klausimais. Tačiau jis įspėja apie korupcijos pavojų, kai pinigai iš rankų į rankas pakeičia sąžiningumo ir skaidrumo principus. "Briuselis turi tą problemą", - teigia režisierius. Jungtinėse Valstijose, kur lobizmas yra įsitvirtinusi politinio proceso dalis, reguliavimas daug griežtesnis, kiekvieną ketvirtį privaloma tvarka skelbiama lobistinės veiklos ataskaita. Kokie lobistai susitiko su kokiais politikais ir kas finansuoja atskirus lobius yra žinoma visuomenei bei skelbiama internete. "Tai pavyzdys, kuriuo sekti privalo ir Europa", - sako F.Moseris. - Lobizmo negali išjungti, bet turi būti aiškios taisyklės, garantuojančios sąžiningą ir skaidrią veiklą."

Dw.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"