TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lobynas jūros dugne

2010 07 24 0:00
Pavojingas bombas narai susprogdina po vandeniu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokiečių žurnalas "Der Spiegel" rašo, kad Vokietiją ir Rusiją Baltijos jūros dugnu sujungsiantis dujotiekis "Nord Stream" - tikra palaima archeologams. Mat tyrinėjant Baltijos jūros dugną aptinkama daugybė sudužusių laivų ir senovinių ginklų.

Praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio pradžioje hitlerinės Vokietijos inžinieriai ne kartą į Baltijos jūrą leido "Henschel HS 293" bombų. Beveik po 70 metų tiesiant 1,2 tūkst. ilgio dujotiekį ir rasta viena šių bombų, sveriančių apie toną. Specialistams teko panaudoti keliamąjį kraną, kad sprogmuo būtų iškeltas iš jūros dugno. Dėl to lengviau atsiduso "Nord Stream" projekto vykdytojai. Per pastaruosius mėnesius jiems teko susipažinti su gana nenuspėjama Baltijos jūros dalimi. Pasirodė, kad dumblinas jūros dugnas nusėtas karinių ir prekinių laivų nuolaužų. Be kultūrinės ir istorinės vertės turinčių daiktų, vandenyje slepiasi nuodingųjų dujų granatų, galinčių sprogti sviedinių ir aviacinių bombų.

Istorinį turtą iš jūros traukiantys ekspertai plūkiasi kur kas sunkiau nei archeologai, dirbantys ant žemės. Specialios paskirties zondais narai atsargiai liečia įtartinus objektus, nes tik atidžiai ištyrinėję daiktą jie gali spėti, ar šis nėra pavojingas. Dažnai tie daiktai būna sulipę į vieną sunkiai atpažįstamą masę. "Jie atrodo kaip placenta", - pasakojo vienas narų.

Baltijos jūroje baisiausia atrasti dujinių granatų, užsilikusių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jos lengvai sprogsta, tad narai labai rizikuoja savo gyvybe. Pavojingi chemikalai ištraukiami su specialiais konteineriais, o galinčios sprogti bombos paprastai detonuojamos dar po vandeniu. Tik kitos karinės amunicijos liekanos iškeliamos ant žemės. Koncernas, tiesiantis dujotiekį, pageidauja, kad iš vamzdyno kelio būtų pašalinta viskas, net nepavojingos aprūdijusios inkarų grandinės.

Jūros archeologams Baltijos jūra - lyg neatrastas lobis, slepiantis daugybę brangių dalykų. Per pastaruosius dešimt metų netikėti radiniai kartkartėmis sukeldavo tikrą sensaciją. Pavyzdžiui, 2003 metų vasarą Švedijos narai 125 metrų gylyje rado 1952 metais dingusio orlaivio DC-3 nuolaužų. Sovietinis naikintuvas tų metų birželio 13 dieną numušė Švedijos šnipų lėktuvą, kuriuo skrido 8 narių įgula. Atlikę DNR tyrimus ekspertai galėjo identifikuoti piloto palaikus.

Po trejų metų gręždami dugną Lenkijos naftos kompanijos "Petrobaltic" darbuotojai aptiko Vokietijos lėktuvnešio "Graf Zeppelin" liekanų. Šis laivas buvo ambicingas, tačiau neišbaigtas nacistinės Vokietijos projektas. Surastos nuolaužos išsklaidė gandus, kad po Antrojo pasaulinio karo sovietinė armija apiplėšė lėktuvnešį ir nuskandino jį prie Rusijos krantų. Pasirodo, 260 metrų ilgio laivas paskendo prie Lenkijos, maždaug už 55 kilometrų nuo miestelio Vladyslavovo.

Britų povandeninio laivo HMS E18 likimas buvo neaiškus apie 90 metų. Paskutinį kartą jis matytas 1916 metų gegužę Taline, bet netrukus išnyko iš akių. Pernai spalį HMS E18 rastas netoli Estijos salos Hyjumos.

Ruošdami jūros dugną vamzdynui tiesti vos 125 metrų pločio koridoriuje jūros archeologai aptiko apie 70 paskendusių laivų. "Tai didžiulė palaima archeologijai", - sakė Vokietijos okeonografijos muziejaus darbuotojas Thomas Forsteris. Prieš keletą savaičių specialistai atrado krovininį laivą, kuris plaukiojo jūra XVIII amžiaus pabaigoje. Visas laivas buvo padengtas rūdimis, tad jei ne dujotiekis, jo niekas ir nebūtų aptikęs. Toje vietoje narai ieškojo minų ir priplaukė prie įtartinai atrodančio objekto. Pasirodė, kad tai ne bomba, bet daiktas iš ketaus, primenantis viryklę. Nuodugniau apieškoję dugną narai aptiko ir itin gerai išsilaikiusį laivą. Daugelį tokių atradimų archeologai palieka po vandeniu. "Taip juos lengviau apsaugoti nuo oro", - aiškino archeologas Detlefas Jantzenas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"