TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lotynų Amerikoje auga vidurinė klasė

2012 12 05 6:00
Brazilijos prezidentas L.I.da Silva pasirinko savą ekonomikos modelį./AFP/Scanpix nuotrauka

Lotynų Amerikos šalyse gerėja ekonominė padėtis, mažėja skurdas. Kairiųjų vyriausybių valdymas ir jų vykdoma socialinė politika lėmė vidurinės klasės augimą.

Lotynų Amerika ilgą laiką turėjo didelių socialinių bėdų, kilusių dėl ekonominės nelygybės. Joje dominavo saujelė turtuolių ir masė varguolių. Tačiau laikai pasikeitė - pajamų skirtumas tarp turtuolių ir vargšų Lotynų Amerikoje ėmė sparčiai mažėti. Naujausios ataskaitos skelbia, kad skurdas regione yra mažiausias per pastaruosius dešimtmečius ir milijonai buvusių varguolių dabar priklauso vidurinei klasei.

Pasaulio banko tyrimas parodė, kad Lotynų Amerikoje vidurinė klasė nuo 2003 iki 2009 metų išaugo 50 procentų.

Sėkminga ekonominė politika

Kas lėmė tokį vidurinės klasės pagausėjimą? Svarbiausia priežastis - kairiųjų vyriausybių politika kai kuriose ekonomiškai stipriausiose Lotynų Amerikos valstybėse. Kairiosios vyriausybės Brazilijoje, Argentinoje ir Venesueloje skyrė nemažą dalį šalių biudžeto išlaidų kovai su skurdo mažinimu bei ūkio plėtros projektams, didindamos socialines išlaidas neturtingiesiems.

Kai kurios Lotynų Amerikos valstybės vis dar naudoja kairiųjų vyriausybių juodinamą neoliberalizmo ekonominę politiką. Dėl jos gerokai padidėjo investicijos Peru, Kolumbijoje ir Čilėje. Tai lėmė, kad tiesioginės užsienio investicijos Lotynų Amerikoje nuo 25 mlrd. dolerių 1990 metais per dvidešimtmetį padidėjo iki įspūdingos 150 mlrd. dolerių sumos.

Tiek kairiąją, tiek neoliberalią ekonominę politiką vykdančios Lotynų Amerikos šalių vyriausybės nemažą pelną susikrovė dėl didėjančios žaliavų paklausos. Aukštos pasaulinės žaliavų kainos lėmė milijardines pajamas iš naftos, vario, aukso, taip pat sojos, aliejaus, jautienos ir kitų eksportuojamų prekių.

Pasaulio bankas džiaugėsi pagerėjusia Lotynų Amerikos šalių ekonomika ir vyriausybių vykdomomis socialinėmis programomis. Jis teigia, kad šiuo metu šioje pasaulio dalyje didėja darbo užimtumas, vyksta sparti urbanizacija, mažėja šeimų dydis, daugėja dirbančių moterų. Pasaulio banko duomenimis, vidurinės klasės atstovai jau uždirba nuo 10 iki 50 dolerių per dieną. Dar daugiau - jau pusė Lotynų Amerikos gyventojų į ją patenka.

"Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių patirtis rodo pasauliui, kad subalansuotas ekonomikos augimas gali užtikrinti gerovę milijonams gyventojų", - sakė Pasaulio banko prezidentas Jim Yong Kimas. Tačiau jis pridūrė, kad "Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vyriausybėms reikėtų vykdyti efektyvesnę politiką, kadangi trečdalis gyventojų vis dar skursta".

Du ekonominės politikos modeliai

Skurdo mažinimo politika tapo svarbia kairiųjų populistų vykdomos ekonominės programos dalimi. Hugo Chavezas Venesueloje, Evo Moralesas Bolivijoje ir Rafaelis Correa Ekvadore pastarąjį dešimtmetį atriekė pyrago dalį iš ekonominio elito ir padalijo jį vargšams. Kairieji populistai padidino socialines išlaidas, investuodami milijardus į sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas programas. Tai padėjo sumažinti skurdą.

Vertas dėmesio ir Brazilijai būdingas ekonomikos modelis, kurį plėtojo didžiausios Lotynų Amerikos valstybės prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva. Brazilijos socialdemokratų vyriausybei pavyko pritraukti užsienio investuotojų, remdama verslą ji sugebėjo padidinti socialines išlaidas ir ištraukė dešimtis milijonų gyventojų iš skurdo.

Amerikietis Lotynų Amerikos ekspertas Geoffas Thale'as sakė, kad dalyti Lotynų Ameriką į du ekonominius modelius - pernelyg paprasta. "Nors vyksta aštrios diskusijos apie kairiuosius populistus ir socialdemokratus Brazilijoje, vidurinės klasės padidėjimas - ekonominių eksperimentų, o ne ideologijos rezultatas. Lotynų Amerikoje dominuoja kairiosios vyriausybės, jų vadovai tiki, kad valstybė gali ir turi atlikti aktyvų ekonomikos bei rinkos vaidmenį. Socialinės išlaidos neturtingiesiems - svarbi vyriausybės funkcija, turėjusi įtakos tiek skurdo, tiek nelygybės mažėjimui", - teigė G.Thale'as.

Kiti Lotynų Amerikos ekspertai sako, kad vidurinės klasės padidėjimas neturėtų užgožti regiono ekonominių problemų. "Besiformuojančios vidurinės klasės atstovai sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje ir gali lengvai nuslysti", - sakė žurnalo "Americas Quarterly" vyriausiasis redaktorius Christopheris Sabatini. Jis pridūrė, kad "nestabiliai Lotynų Amerikos vidurinei klasei reikalingos socialinės politikos naujovės, kurios būtų efektyvesnės už gerovės programas vargšams. Todėl reikalingi labiau formalūs socialiniai apsaugos tinklai ir efektyvi draudimo nuo nedarbo sistema, kuri vidurinei klasei neleistų vėl nugrimzti į dugną".

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"