TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lyderiai diplomatiškai glaistė nesutarimus

2015 11 11 6:00
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir JAV prezidentas Barackas Obama nėra geriausi draugai, bet sugeba veiksmingai bendradarbiauti. AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Barackas Obama ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu dalyvavo kruopščiai suplanuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose. Lyderiai akcentavo glaudžius abiejų šalių ryšius ir stengėsi išspręsti nesutarimus dėl Irano ir Artimųjų Rytų taikos proceso.

Kalbėdamas Ovaliajame kabinete B. Obama pripažino, kad niekam ne paslaptis, jog jiedu nesutarė, kaip reiktų spręsti Irano branduolinės programos problemą, tačiau siekė užbaigti viešą priešpriešą ir sutelkti dėmesį į dvišalio bendradarbiavimo sritis, įskaitant daugiau negu 30 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl karinės pagalbos.

B. Obama, kuris turės palikti JAV vadovo postą 2017 metų pradžioje, ilgai spaudė ranką Izraelio ministrui pirmininkui ir gyrė abiejų šalių „ypatingą ryšį“. Malonus bendravimas akivaizdžiai rodė abiejų lyderių norą išvengti nereikalingos dramos, temdžiusios jų santykius pastaruosius 12 mėnesių. B. Obama sakė, kad Izraelio saugumas yra svarbiausias Baltųjų rūmų užsienio politikos prioritetas.

Taikos viltis

Naujoji sutartis saugumo srityje apims ir pažangių JAV ginkluotės sistemų, tarp jų galbūt modernių naikintuvų F-35, preciziškai nutaikomų bombų ir raketų bei konvertoplanų „V-22 Osprey“, pardavimą. Šis susitarimas bus pradėtas vykdyti tik pasibaigus dabartinės sutarties galiojimui 2017 metais. „Mūsų kariuomenės ir žvalgybos bendradarbiavimas yra glaudesnis negu bet kurių kitų dviejų administracijų per visą istoriją“, – pabrėžė B. Obama.

Tuo metu B. Netanyahu stengėsi išsklaidyti plačiai paplitusią nuomonę, kad jis nepalaiko palestiniečių valstybės įkūrimo. Dešimtmečiais tai buvo taikos proceso pagrindas, tačiau B. Netanyahu užsiminė, kad šis scenarijus darosi vis mažiau tikėtinas. JAV pareigūnai baiminosi, kad tokie komentarai dar labiau sustiprins palestiniečių skeptiškus vertinimus dėl politinio proceso ir paskatins smurtą, įsiplieskusį Jeruzalėje.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad mes neišsižadėjome vilties pasiekti taiką, – tvirtino B. Netanyahu. – Lieku ištikimas idėjai įkurti demilitarizuotą Palestinos valstybę, kuri pripažįsta žydų valstybę.“ Deja, palestiniečiai nesutinka nusiginkluoti ir pripažinti, kad Izraelis – žydų tėvynė.

Aukšto rango JAV pareigūnai neprieštarauja nuomonei, kad ta taikos sutartis nebus sudaryta paskutiniais B. Obamos kadencijos metais, bet jie nori, kad B. Netanyahu atnaujintų derybas. Baltieji rūmai vėliau sakė, kad B. Netanyahu komentarai drąsina siekti kompromiso, bet perspėjo, kad juos turi lydėti atitinkami veiksmai.

Gali dirbti kartu

Pirmadienį įvykęs susitikimas Baltuosiuose rūmuose buvo pirmasis B. Obamai ir B. Netanyahu per ilgesnį negu metų laikotarpį. Po maždaug dvi valandas trukusių diskusijų nebuvo surengta bendra spaudos konferencija ir nebuvo paskelbta bendrų pareiškimų. Tačiau Baltųjų rūmų atstovo Josho Earnesto teigimu, šis vizitas parodė, kad abu lyderiai gali dirbti kartu. „Jie sutaria ne dėl visko ir nėra geriausi draugai, tačiau jie yra pajėgūs veiksmingai dirbti kartu, kad užtikrintų savo šalių piliečių interesus“, – pareiškė jis.

B. Netanyahu sakė, kad šis jo susitikimas su JAV prezidentu buvo vienas geriausių. Per ankstesnę jo viešnagę Vašingtone Baltųjų rūmų durys Izraelio premjerui buvo užtrenktos – B. Obama atsisakė su juo susitikti. Be to, B.Obama tik po kelių dienų telefonu pasveikino B. Netanyahu su perrinkimu.

Baltieji rūmai buvo nepatenkinti, kai B. Netanyahu nusprendė pasirodyti Kongrese respublikonų kvietimu ir paraginti JAV įstatymų leidėjus balsuoti prieš sutartį, turėjusią suvaržyti Irano branduolinę programą. B. Obama šia sutartį laiko vienu svarbiausių laimėjimų per savo kadenciją. Ji turėtų atimti iš Teherano galimybę pasigaminti atominių bombų. Tačiau Izraelio lyderis atvirai ir griežtai priešinosi sutarčiai, sakydamas, kad ji yra istorinė klaida.

Parengė Milda BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"