TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lyderius subūrė planetos ateitis

2015 12 01 6:00
Prie stalo pavaizduoti lyderiai (iš kairės): Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, JAV prezidentas Barackas Obama, Indijos premjeras Narendra Modi ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Paryžiuje susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai pradėjo didžiausią kada nors surengtą viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos problemų. Per konferenciją, kuri vyks beveik dvi savaites, bus siekiama išspręsti jau du dešimtmečius trunkančius nesutarimus ir pasirašyti istorinę sutartį, turinčią sulėtinti pragaištingą pasaulinį atšilimą.

Į Prancūzijos sostinę atvyko 147 pasaulio lyderiai, tarp jų – Kinijos, Indijos, Rusijos ir JAV. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad vadovai susirinko pareikšti solidarumo Prancūzijai ir prisiimti atsakomybės dėl planetos atšilimo.

Svarbi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija vyksta Paryžiuje, nors šį miestą neseniai supurtė džihadistų atakos. 21 kartą organizuojamame tarptautiniame aplinkosaugos renginyje dalyvauja apie 40 tūkst. žmonių.

Nurodyta, kad konferencijos vietą šiaurinėje Paryžiaus dalyje saugo maždaug 2,8 tūkst. policininkų ir karių, dar 6,3 tūkst. jų dislokuota Paryžiuje. Eismą pasienyje prižiūri 8 tūkst. policininkų ir žandarų. Į Prancūziją neįleista beveik tūkstantis žmonių, nes jie, kaip manoma, kelia grėsmę saugumui.

Klimato kaitos konferencijos, dar vadinamos COP21, dalyviai bandys pasirašyti naują tarptautinę sutartį dėl veiksmų, turinčių apriboti pasaulio klimato atšilimą iki vidutiniškai 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Mokslininkai dviejų laipsnių pokytį laiko riba. Nuo jos blogiausi klimato atšilimo padariniai gali tapti negrįžtami. Jei nebus imtasi konkrečių veiksmų, žmonija greitai susidurs su stiprėjančiais katastrofiniais klimato reiškiniais, tokiais kaip konfliktus kurstančios sausros arba kylantis vandenynų lygis, galintis nušluoti ištisas valstybes, esančias žemose salose.

Renginio išvakarėse daugiau kaip pusė milijono žmonių dalyvavo įvairiuose protestuose visame pasaulyje./Reuters/Scanpix nuotrauka

Sutarties kliuviniai

JT nuo 1995-ųjų kasmet rengė viršūnių susitikimus ir bandė išspręsti nesutarimus keliantį pasaulinio klimato atšilimo klausimą. Tačiau visos ankstesnės pastangos buvo nesėkmingos, nes nepavyko sumažinti didelio atotrūkio tarp turtingų ir skurdžių šalių.

Daugelis neturtingų valstybių kaltina turtingąsias, kad šios nuo pramonės revoliucijos, atvėrusios kelią į suklestėjimą, yra sudeginusios daugiausia iškastinio kuro. Dėl to jos raginamos prisiimti didžiausią atsakomybę sprendžiant klimato kaitos problemą.

Tačiau JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės tvirtina, jog dabar daugiau turi nuveikti Kinija, Indija bei kitos besivystančios šalys. Jos sudegina labai daug akmens anglių, kad išgautų energijos, kurios reikia sparčiai augančiai šių valstybių ekonomikai.

Kaip pažymi ekspertai, Paryžiuje gali iškilti įvairių kliuvinių – pradedant klimato pokyčių labiausiai pažeidžiamų ir neturtingų šalių finansavimo reikalais, baigiant įsipareigojimų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos priežiūra arba net pačios sutarties teisiniu statusu.

Tiesa, didelė pažanga jau pasiekta prieš susitikimą. 183 valstybės pateikė savanoriškų veiksmų planus, kuriuose numatoma, kaip jos galėtų spręsti pasaulinio atšilimo krizę. Kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad šį kartą susitarimas bus pasirašytas.

Aktyvistų spaudimas

Tarptautinio aplinkosaugos renginio išvakarėse daugiau kaip pusė milijono žmonių dalyvavo įvairiuose protestuose visame pasaulyje ir spaudė lyderius sudaryti klimato sutartį. „Nėra atsarginio plano“, „Mūsų vaikams reikalinga ateitis“, – skelbė plakatai, kuriuos laikė kai kurie iš 50 tūkst. žmonių, susirinkusių Londono Haid parke. Panašūs vaizdai užfiksuoti ir daugelyje kitų pasaulio miestų.

Prancūzijos tarnybos uždraudė protestus Paryžiuje, nes po lapkričio 13-osios teroro atakų, dėl kurių atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, šalies sostinėje tebejaučiamas didelis susirūpinimas. Tačiau tūkstančiai žmonių vis tiek susirinko ir susikibę rankomis sudarė 2 km ilgio grandinę. Taip jie siekė atkreipti pasaulio lyderių dėmesį. „Tikiuosi, jog šį kartą konferencija nuves prie kokio nors svaraus dalyko“, – sakė vienas mitingo dalyvių. Vis dėlto jų akcija buvo sutrikdyta. Grupė karingų antikapitalistų įsitraukė į šiuos protestus ir išprovokavo susirėmimus su riaušių policija. Per juos buvo sulaikyta beveik 300 žmonių.

Prieš prasidedant deryboms Prancūzijos sostinės simbolis Eifelio bokštas nušvito žaliai. Tai savaitės trukmės projektas „Viena širdis, vienas medis“ (1 Heart 1 Tree). Kiekvienas jo dalyvis savo išmaniuoju telefonu ant bokšto galės „pasodinti“ po medį, o vėliau sužinoti, kaip auga medeliai, kurie 2016 metais iš tikrųjų bus pasodinti jų vardu Australijos, Brazilijos, Senegalo, Indijos, Prancūzijos, Peru ir Dramblio Kaulo Kranto teritorijose. Pasodinti vieną medį atsieina 3–10 eurų. Kaina priklauso nuo jo rūšies.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"