TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

M.Bachelet laimėjo pirmąjį Čilės prezidento rinkimų ratą

2013 11 18 10:00
M.Bachelet Reuters/Scanpix nuotrauka

Socialistė Michelle Bachelet užtikrintai laimėjo pirmąjį Čilės prezidento rinkimų ratą ir po gruodį įvyksiančio antrojo rato tikriausiai pakeis dabartinį konservatyvų šalies lyderį.

M.Bachelet, kuri 2006-2010 metais buvo pirmoji Čilės prezidentė moteris, dabar rengsis antrai kadencijai didžiausias pajamas vienam gyventojui gaunančios Pietų Amerikos valstybės vadovo poste. "Žinojome, kad bus sunku laimėti pirmajame rate, tikrai labai stengėmės ir mums beveik pavyko, - vėlai sekmadienį šalininkams sakė M.Bachelet. - Šįvakar mes laimėjome ir labai stengsimės užtikrintai laimėti gruodžio mėnesį".

Suskaičiavusi 99 proc. balsų Čilės rinkimų komisija paskelbė, kad M.Bachelet gavo beveik 47 proc., o konservatorių kandidatė Evelyn Matthei - 25 proc. balsų.

Tačiau M.Bachelet, kuri siekia prezidento poste pakeisti konservatyvų milijardierių Sebastianą Pinerą, negavo 50 proc. balsų, kurių reikia norint išvengti antrojo rato, tad dabar gruodžio 15 dieną vyks antrasis balsavimas. "Aš tikrai patenkinta. Turėsime antrąjį ratą", - su palengvėjimu žurnalistams sakė E.Matthei.

Nuo E.Matthei ir M.Bachelet atsiliko nepriklausomas ekonomistas Franco Parisi ir socialistas, kino kūrėjas Marco Enriquezas-Ominami, kurie abu gavo po maždaug 10 proc. balsų. Likę balsai atiteko penkiems kitiems kandidatams.

62 metų M.Bachelet, kuri pagal išsilavinimą yra pediatrė, nori persvarstyti šalies politinę ir ekonominę sistemą, kuri yra Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) 1973-1990 metų karinės diktatūros palikimas. Ji pažadėjo "naują reformų ciklą", kuriuo būtų mažinamas didelis atotrūkis tarp pajamų.

M.Bachelet nori legalizuoti abortus ir rinkti verslo mokesčius, kad būtų galima pasiūlyti nemokamus universitetus, taip patenkinant reikalavimus, kuriuos kelia įtakingas studentų judėjimas, nuo 2011-ųjų vadovavęs virtinei masinių protestų.

Čilės bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra didžiausias Lotynų Amerikoje - 22 362 JAV doleriai, bet pusė iš 17 mln. šalies gyventojų gauna mažiau nei 500 dolerių per mėnesį.

M.Bachelet, oro pajėgų generolo dukterį ir su vyru nebegyvenančią trijų vaikų motiną, remia socialistų, krikščionių demokratų ir komunistų aljansas "Naujoji dauguma".

60 metų E.Matthei yra buvusi S.Pineros darbo ministrė ir buvusi ultrakonservatyvios Nepriklausomos demokratinės sąjungos (UDI) parlamentarė. Ji buvo pirmoji moteris, Čilės dešiniųjų išrinkta kandidate į prezidentus.

E.Matthei tėvas taip pat buvo oro pajėgų generolas, o vaikystėje ji su M.Bachelet drauge žaisdavo karinėje bazėje sausringoje Čilės šiaurėje.

Jų tėvai generolai atsidūrė skirtingose barikadų pusėse po Čilės 1973 metų perversmo — E.Matthei tėvas vadovavo karo mokyklai, kurioje Alberto Bacheletas buvo nukankintas už išsaugotą ištikimybę nušalintajam prezidentui Salvadorui Allende.

E.Matthei ragino tęsti itin nepopuliaraus S.Pineros kursą ir tvirtino, kad grįžimas į M.Bachelet erą būtų žingsnis atgal.

S.Pinera, kuris negali siekti perrinkimo, prezidentu tapo 2010-aisiais pasibaigus pirmajai M.Bachelet kadencijai. Vėliau M.Bachelet vadovavo Jungtinių Tautų lyčių lygybės biurui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"