TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

M.Gaddafi laukia Šv. Elenos sala

2011 06 09 0:00
M.Gaddafi žada kovoti iki galo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jei Libijos diktatorius sutiktų atsisakyti valdžios ir išvyktų į Šv. Elenos salą, joje jis taptų antru garsiu kaliniu po Napoleono Banaparte'o. Muammaras Gaddafi išsaugotų gyvybę ir nebūtų atiduotas Hagos tribunolui.

Ieškodamas išeities iš susidariusios aklavietės ir siekdamas išvengti tolesnio kraujo liejimo Libijoje, Barackas Obama paprašė Dmitrijaus Medvedevo pasakyti diktatoriui, kad jo gyvybė bus išsaugota, jei jis paliks Libiją. Nors, kaip rašo "The Washington Post", M.Gaddafi ir jo sūnaus Saifo Al Islamo vieta Hagos tribunole, už tai gali tekti sumokėti per didelę kainą. Amerikos prezidentas nenori, kad pasikartotų Dramblio Kaulo Kranto istorija, kai kova dėl prezidento Laurent'o Gbagbo nušalinimo užsitęsė keturis mėnesius, dėl to žuvo tūkstančiai taikių gyventojų, 800 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o iš šalies sostinės Abidžano liko tik griuvėsių krūva, nes nei Jungtinėms Tautoms (JT), nei Prancūzijos kariškiams nepavyko iškrapštyti L.Gbagbo iš jo bunkerio. Žinodamas, kad jo laukia kalėjimas, diktatorius pasirinko kovą iki galo. JAV dienraštis mano, kad jei L.Gbagbo būtų buvę pasiūlyta išvykti į tremtį iki gyvenimo galo, susirėmimai galėjo baigtis daug anksčiau ir daugybė žmonių būtų likę gyvi.

"Ar įmanoma, kad tarptautinė bendrija galėtų pasiųsti tokius diktatorius kaip L.Gbagbo ar M.Gaddafi į tokią vietą, iš kurios jie tikrai nesugrįžtų?" - klausia dienraštis. Jis primena, kad 1815 metais Europa jau buvo susidūrusi su analogiška problema, kai Napoleonas, kurio sąžinę slėgė 17 metų trukęs karas, pareikalavęs 6 mln. gyvybių, pabėgo iš Elbės salos, subūrė 200 tūkst. karių armiją, kuri pagaliau buvo sutriuškinta prie Vaterlo. Norėdami būti tikri, kad Napoleonas daugiau niekada nebesugrįš, britai išsiuntė jį į Pietų Atlanto Šv. Elenos salą, nuo kurios iki artimiausios sausumos - keli tūkstančiai kilometrų.

Šv. Elenos sala iki šiol tebėra neįtikimai izoliuota. Joje nėra komercinio oro uosto ir gyvena tik 4 tūkst. žmonių (jų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 20 proc.). Šios salos pietvakariuose esančiame Blu Hilo rajone gyvena tik 153 žmonės, todėl ta vieta idealiai tinka ištremtiems diktatoriams apgyvendinti.

Šv. Elenos sala iki šiol priklauso Didžiajai Britanijai, tačiau ji galėtų išnuomoti dalį jos teritorijos Jungtinėms Tautoms (JT). Jų kariai, vadinami "žydraisiais šalmais", galėtų saugoti atgabentus "svečius". Už JT pinigus saloje būtų galima pastatyti patogų kotedžą, o M.Gaddafi - net taip jo mėgstamą palapinę. Teritorija, kurioje ji stovėtų, būtų tvora atskirta nuo likusios salos dalies. M.Gaddafi būtų palikta susirašinėjimo teisė, tačiau laiškai, kaip ir daugumoje kalėjimų, būtų perskaitomi. Žinoma, naudotis internetu ir telefonu jis negalėtų.

M.Gaddafi galėtų iš karto atsivežti ir savo šeimos narius - žmoną bei vaikus. Paskui Napoleoną į salą atsekė tik maža grupelė jo rėmėjų. Jie privalėjo pasirašyti dokumentą, įpareigojantį juos likti saloje neribotą laiką (Napoleono žmona liko gyventi Prancūzijoje, kur didelei Napoleono gėdai netruko užmegzti romaną su ją visur lydinčiu grafu; apie tai kalbėjo visa Europa).

JT Saugumo Taryba turi pakankamai galių paveikti Tarptautinį tribunolą, kad jis nekeltų Libijos diktatoriui bylos. Nors teisingumas ir reikalauja, kad M.Gaddafi ir panašūs į jį atsidurtų Hagoje, tarptautinė bendruomenė turi svarbesnį uždavinį - išsaugoti nekaltų žmonių gyvybę, sumažinti jų kančias bei apsaugoti diktatoriaus valdomą šalį nuo sugriovimo.

"Šv. Elenos saloje galėtų galioti tokios taisyklės kaip viešbutyje "Kalifornija", t. y. joje būtų galima apsistoti, bet nebūtų galima išvykti. M.Gaddafi ten tyliai leistų senatvę ir atėjus laikui numirtų. Be to, tai - puiki vieta memuarams rašyti", - rašo "The Washington Post" ir priduria, kad iš diktatoriaus bei jo šeimos narių būtina atimti finansinius išteklius ir sugrąžinti tuos pinigus į Libijos iždą. Šv. Elenos saloje viskas veiktų pagal principą "viskas įskaičiuota", todėl joje gyvenančiam diktatoriui pinigų nereikėtų.

M.Gaddafi galėtų būti ne vienintelis diktatorius, kuris baigtų savo dienas Šv. Elenos saloje. Kandidatų yra daugybė, be to, tokie išskirtiniai salos gyventojai duotų ekonominį impulsą jos plėtrai. Tačiau šiuo atveju svarbiausia ne ekonominė salos gerovė, o sustabdyti kraujo liejimą, kuris kol kas Libijoje teka upeliais.

B.Obama ketina ir toliau spausti M.Gaddafi, kad jis atsisakytų valdžios ir perduotų ją Libijos žmonėms. Jam pritarė ir į Vašingtoną atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji patvirtino, kad spaudimas Libijos diktatoriui tik didės, o NATO aviacija vis intensyviau bombarduos Tripolį.

Į Libiją jau atvyko D.Medvedevo pasiuntinys aptarti pasitraukimo sąlygų, nes Rusija vienintelė iš Didžiojo aštuoneto šalių palaiko ryšius su Tripoliu. Tačiau vakar per valstybinę Libijos televiziją M.Gaddafi pareiškė, kad verčiau mirs, nei pasitrauks, ir paragino jam ištikimus libius ginti jį iki paskutinio kraujo lašo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"