TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

M.Gorbačiovo archyvas griauna mitus

2011 08 11 0:00
Dabar M.Gorbačiovas važinėja po pasaulį ir pliurpia toliau. Už tai jis gauna nemenkus pinigus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš 20 metų po rugpjūčio pučo subyrėjo SSRS. Pirmasis sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas Vakaruose iki šių dienų laikomas didvyriu reformatoriumi, tačiau yra dokumentų, kurie parodo pirmąjį sovietų prezidentą visai kitokį.

Vakaruose jis - komunistas reformatorius, kone "Rusijos demokratijos tėvas". Daugeliui rusų - nekenčiamas už tai, kad sugriovė Sovietų Sąjungą. Šiomis dienomis M.Gorbačiovą prisiminė daugelis leidinių, o "Der Spiegel" publikuoja dokumentus, kuriuos slapta nukopijavo iš asmeninio M.Gorbačiovo archyvo Londone gyvenantis jaunas rusų istorikas Pavlas Stroilovas. Remdamasis šiais dokumentais, vokiečių leidinys mėgina išsklaidyti M.Gorbačiovo, kaip reformatoriaus, įvaizdį, jam priskirtą vieno jo bendrakursio ir draugo Zdeneko Mlynaro. Juodu drauge mokėsi Maskvos Lomonosovo universiteto Teisės fakultete. Vėliau Z.Mlynaras išvyko į Čekoslovakiją ir buvo aktyvus Prahos pavasario dalyvis.

Jis neturėjo jokių idėjų

Pasak Z.Mlynaro, didelį poveikį būsimam gensekui padarė jo išbuožinto senelio areštas. Neva po šio įvykio M.Gorbačiovo galvoje ir radosi reformų sumanymų, jis iš esmės pertvarkė žemės ūkį gimtajame Stavropolyje.

Visai kas kita sakoma Rojaus Medvedevo M.Gorbačiovo biografijoje. Joje rašoma, kad iki 1985 metų M.Gorbačiovo gyvenime nebuvo jokių reikšmingų įvykių, o jo kalbose neįmanoma aptikti "nė vienos originalios idėjos, kurią būtų galima pristatyti". M.Gorbačiovas buvo paslaugus sostinės komunistų elitui, kuris ilsėdavosi Kaukazo kurortuose; persikraustęs į Maskvą, kaip ir anksčiau, elgėsi atsargiai ir lojaliai. O generalinio sekretoriaus postą jam lėmė "amžius ir partijos sluoksniams visiškai nebūdinga iškalba".

1986 metais M.Gorbačiovas, jau būdamas Komunistų partijos Centro komiteto generaliniu sekretoriumi, apsilankė Toljatyje. Ten jam prieš akis atsivėrė kraupaus nuosmukio ir deficito vaizdas. Jis asmeniškai pabendravo su piliečiais. Tai buvo nuo trečiojo dešimtmečio - Lenino laikų neregėtas dalykas.

Tačiau M.Gorbačiovo iniciatyvos žlugo viena po kitos - nei antialkoholinė programa, nei kovos su "ne darbo pajamomis" kampanija nesulaukė sėkmės. Užuot skatinęs prekybą ir žemės ūkio plėtrą, pripildęs parduotuves prekių, kėlęs atlyginimus gydytojams ir mokytojams, Kremliaus šeimininkas propagavo tik "greitinimo" strategiją. Todėl SSRS sparčiai vyko milžiniškos komunistinės statybos, o didžioji dalis gyventojų skurdo.

Prisitaikėlis iki kaulų smegenų

Kalbant apie M.Gorbačiovo užsienio politikos sprendimus, dokumentai rodo, kad jis labiau orientavosi į vidaus padėtį ir negebėjo numatyti bent kelių žingsnių į priekį. Sovietų lyderis neįvertino visuomenės nuotaikų, manevravo, laviravo ir delsė. Prisitaikėlis iki kaulų smegenų, jis bijojo priimti nepopuliarius sprendimus, todėl sulaukdavo kritikos iš visų pusių. Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Anatolijus Černiajevas tuo laiku rašė, kad M.Gorbačiovas "daro daugybę taktinių klaidų", "neįvertina moralinių opozicijos galimybių", "pradeda prarasti įtaką šalyje", "vaidina dvigubą vaidmenį: užsienyje jis vienoks, čia - kitoks; ten - vyrauja sveikas protas, čia - baimė".

M.Gorbačiovas ir pats pradėjo jausti, kad jo kerai sklaidosi. KGB persiunčiamuose kaip įspėjimas "darbo žmonių" laiškuose jis vadinamas imperialistų tarnu. Jis buvo bailys - daug žodžių, mažai darbų. Kanceliarijos vadovas lygino M.Gorbačiovą su bengališkąja ugnimi: žiežirbos lekia, o ugnis dega bergždžiai.

Trys lemtingos dienos

Tai, kas vyko Foroso viloje Kryme 1991 metų rugpjūčio 18-21 dienomis, visiems laikams liko M.Gorbačiovo atmintyje. Tos trys dienos lėmė jo politinės karjeros pabaigą ir taip sukrėtė SSRS, kad po keturių mėnesių šalis liovėsi egzistavusi.

M.Gorbačiovas prisimena, kad iki lemtingų atostogų jis jautė milžinišką spaudimą "imtis nepaprastųjų priemonių" ir daugiausia vilčių dėjo į naują sąjungos sutartį. "Mes galėjome iš naujo sukurti SSRS, ant naujo pamato", - įsitikinęs M.Gorbačiovas.

Viskas prasidėjo sekmadienį, rugpjūčio 18 dieną. Pas M.Gorbačiovą atvyko grupė sovietų vadovų. Jis nenorėjo priimti lankytojų. M.Gorbačiovas pamėgino susisiekti su KGB vadovu Vladimiru Kriučkovu ir tada pamatė, kad neveikia telefonai, net strateginio ryšio linija.

"Viską papasakojau Raisai Maksimovnai (M.Gorbačiovo žmona - red.). Rengėmės blogiausiam... Raisa pasakė, jog bus su manimi, kad ir ką nuspręsčiau. Po 40 minučių susitikau su grupe. Kalbėjo Baklanovas. Jis pasakė, jog sukurtas GKČP, bet kad šalis būtų išgelbėta aš privaląs pasirašyti įsakymą įvesti nepaprastąją padėtį. Ir pridūrė, kad Borisas Jelcinas areštuotas, nors paskui patikslino, jog bus areštuotas, kai tik grįš iš Almatos. Aš nepasidaviau šantažui ir nieko nepasirašiau."

Nekentė B.Jelcino

Buvęs SSRS užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadė netiki, kad M.Gorbačiovas nieko nežinojo apie 1991 metų pučą. Po tų įvykių M.Gorbačiovas buvo iškart izoliuotas nuo viešo gyvenimo. B.Jelcinas savo pirmtakui visais įmanomais būdais "kliudė" - tarkime, nepaisydamas infliacijos nedidino jam skiriamų išlaikymo lėšų.

M.Gorbačiovas irgi taip nekentė savo įpėdinio, kad net viešai palygino jį su Stalinu. Jis labiausiai nemėgo B.Jelcino bruožų, kurių pats neturėjo: drąsos rizikuoti, gebėjimo greitai priimti sprendimus, nekompromisinio būdo - viso to, dėl ko rusai pirmąjį Rusijos prezidentą laikė "mužiku".

Didybės manija

1996 metais vėl apsilankęs Stavropolyje, M.Gorbačiovas palygino savo kelią su Kristaus keliu į Golgotą. Beje, M.Gorbačiovo Pamaskvės vasarnamyje, kuriame yra lankęsi tik keli politiko draugai, kaba dailininko Andrejaus Miagkovo paveikslas, kuriame namų šeimininkas pavaizduotas kaip Kristaus šešėlis. Ant dešinės Išganytojo rankos - kraujuojanti įgimta M.Gorbačiovo dėmė.

Dabar per interviu M.Gorbačiovas kalba, kad gailisi dėl SSRS subyrėjimo, pripažįsta, jog buvo per silpnas tuometei kovai. Apie neapykantą, kurią iki šiol jam jaučia tėvynainiai, M.Gorbačiovas "Der Spiegel" pasakė: "Kad apie mane pradėtų kalbėti gerai, pirmiausia turiu numirti."

Tačiau yra žmonių, kurie, kaip ir Vakaruose, tiki, kad M.Gorbačiovas sukūrė "naują pasaulį", ir ne jo kaltė, kad rusai nemoka jame gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"