TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

M. Houellebecqas: tai Vakarai žudosi

2015 01 07 9:00
Michelas Houellebecqas. AFP/Scanpix nuotraukos

Vieni jį vadina epochos veidrodžiu, šiuolaikinio gyvenimo dailininku, giria už politinio korektiškumo nepaisymą, kiti teigia, jog jis paprasčiausias provokatorius, nesibodintis piršti savo politinių pažiūrų, keliantis paniką visuomenėje. Šeštasis daugiausiai į užsienio kalbas verčiamo prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romanas „Soumission“ (pranc. „Pasidavimas“) kursto debatus šalyje, kur gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė Europoje. 

Knygoje vaizduojama Prancūzija 2022-aisiais: prezidento rinkimuose Musulmonų brolijos partija įveikia Marine Le Pen vadovaujamą Nacionalinį frontą, sudaroma islamiška vyriausybė, pervardijamas Sorbonos universitetas, moterys ima dėvėti hidžabus. Islamo neišpažįstantys gyvena baimėje…

Paklaustas, kodėl parašė šį romaną, M. Houellebecqas atsakė, jog grįžęs į savo šalį iš Airijos pastebėjo tam tikrų didelių pokyčių, kurie nėra yra būdingi ne tik Prancūzijai, o ir visiems Vakarams. Taip pat jis pridūrė, kad „mano ateizmas neatlaikė visų mirčių, su kuriomis teko susidurti. Iš tiesų, man atrodo, kad nebegaliu jo laikytis“.

Nors knyga lentynose pasirodė tik šiandien, ji jau vadinama didžiausiu šių metų literatūriniu įvykiu. Pirmas romano tiražas – 150 tūkst. Savaitiniame „Le Figaro“ priede penktadienį pasirodys išsamus pokalbis su romanistu, o kol kas prancūzų naujienų portalas publikuoja pakankamai iškalbingas jo ištraukas.

Lietuviškai galima skaityti šiuos autoriaus romanus: „Žemėlapis ir teritorija“ (už jį gauta prestižinė Goncourt'ų premija), „Salos galimybė“, „Platforma“, „Elementarios dalelės“.

Islamiško režimo Prancūzijoje galimybė

„Aš dažnai lengvai perdedu, tai mano metodas. Nesu visiškai rašytojas realistas, veikiau šiek tiek ekspresionistas. Turint tai omeny, taip, manau, kad tokia situacija įmanoma, bet ne nubrėžtame horizonte. Dėl paties romano reikmių pagreitinau laiką ir musulmoniškos partijos laimėjimą 2022-aisiais“.

Prancūzai musulmonai

„Visuomeniniais klausimais jie yra socialistų, ir dar labiau žaliųjų, priešingybės. Užtenka imtis simboliniu tapusio klausimo dėl homoseksualų santuokų, kad tuo įsitikintume. […] Gerai matome, kokią poziciją užima katalikai tokiais visuomenės klausimais kaip eutanazija ar homoseksualų santuokos: tai dešiniosios pažiūros, kaip ir musulmonų. Tačiau kitais klausimais, kaip imigracijos, ar vis pasikartojančių bandymų panaikinti RMI (minimalias garantuojamas pajamas) ar RSA (aktyvaus solidarumo pajamas), katalikai yra labiau kairėje. Turiu nuojautą, kad katalikų ir musulmonų partijos, jei tokios egzistuotų Prancūzijoje, dažniausiai sutartų. Nes religija čia svarbi bet kuriuo atveju, ji skiriasi nuo politikos.

Pasaulinė islamo plėtra

„Islamas yra pakilimo etape – ar tai nenormalu? Kai manome žinantys tiesą, trokštame, kad ji būtų naudinga visame pasaulyje. Religija, nesiekianti patraukti naujų išpažinėjų, yra kitokio tipo, senoviškesnė, gentiška. Universaliai religijai visiškai natūralu vykdyti ekspansiją“.

Katalikybė ir religijos sugrįžimas

„Ne vien islamas gerai laikosi. Katalikybei irgi ne taip jau blogai. Judėjimas „Manif pour tous“ buvo išties įspūdingas, autentiškas šiai kartai. Jame dalyvavo ir daugybė musulmonų, tačiau žiniasklaida apie tai mažai kalbėjo, nes juos laiko tarsi idėjiniais katalikų priešais. Religijos sugrįžimas yra pasaulinis sąjūdis, bangų plūsmas. […] Ateizmas per daug liūdnas. Grįžta prasmės poreikis. […] Manau, kad dabar stebime istorinio etapo, prasidėjusio labai seniai, dar baigiantis Viduramžiams, galą. […] Vienintelė iš tiesų pralaiminti teorija šią akimirką yra ideologija, prasidėjusi kartu su protestantizmu, apogėjų pasiekusi Švietimo amžiuje ir buvusi Revoliucijos priešakyje, pagrįsta žmogaus autonomija ir jo proto galia. Ši ideologija prastai prasidėjo ir aš jai neskiriu nė žodžio savo romane“.

Prancūzijos savižudybė

„Nematau tokio dalyko. Atvirkščiai – save žudančiame žemyne Prancūzija yra viena iš nedaugelio šalių, žūtbūtinai kovojančių, kad išliktų. […] Vyksta visuotinesnė – Vakarų – savižudybė: ekonominė, demografinė ir svarbiausia dvasinė. Ir jei šitaip kalba mano pasakotojas, taip yra dėl to, kad jis iškelia tikrą neįmanomybę gyventi be Dievo“.

Politinis korektiškumas

„Prancūzijoje pasiekėme tokį tašką, kai galite susilaukti priekaištų vien ištarę žodį „islamas“. Islamas nėra tarp tų temų, dėl kurių iš tiesų galėtum ginčytis. Šiek tiek baugoka stebėti, kaip šimtai diskusijų valandų rutuliojasi taip nieko ir nepasakant, o pozicijos vis griežtėja“.

Parengė Rosita GARŠKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"