TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Makedonijos politinei krizei spręsti reikia tarpininkų

2015 04 01 6:00
Opozicinė socialdemokratų partija jau beveik metus boikotuoja parlamento posėdžius, nes tikina, jog pernai balandį vykę Makedonijos parlamento rinkimai buvo suklastoti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Makedonijos vyriausybės ir opozicijos nesantaika, telefoninių pokalbių klausymosi skandalas ir kaltinimai premjerui paėmus milijonus eurų kyšių pastūmėjo Balkanų valstybę į sudėtingą politinę krizę. Ji apsunkino stringantį procesą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Nuo šių metų pradžios valdantieji krikščionys demokratai ir centro kairiųjų opozicija tarpusavyje bendravo tik viešai apsikeisdami kaltinimais. Ši politinė krizė ne tik pakirto Makedonijos jau ir taip silpnas institucijas, bet ir atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį.

Politikos analitikė Biljana Vankovska naujienų agentūrai AFP teigė, kad šiuo metu buvusioje Jugoslavijos respublikoje vyksta pavojingas politinis žaidimas. Ministras pirmininkas Nikola Gruevskis būgštauja, kad opozicija gali išprovokuoti neramumus tarp makedonų ir albanų.

Politinis susiskaldymas

Sausį šalies vyriausybė pateikė kaltinimus opozicijos lyderiui Zoranui Zaevui ir keletui kitų žmonių dėl šnipinėjimo ir smurto prieš valstybės pareigūnus. Z. Zaevas juos atmetė ir savo ruožtu apkaltino valdančiuosius, esą jų nurodymu mažiausiai ketverius metus buvo slapta klausomasi apie 20 tūkst. šalies gyventojų ir oponentų pokalbių telefonu. Praėjusią savaitę jis taip pat apkaltino premjerą, kad šis paėmė 20 mln. eurų kyšį iš Kinijos įmonių ir suteikė šioms nuolaidų Makedonijoje tiesti greitkelius.

Z. Zaevas vadovauja centro kairiųjų opozicinei Socialdemokratų (SDSM) partijai, kuri jau beveik metus boikotuoja parlamento posėdžius. Lyderis tikina, jog pernai balandį vykę parlamento rinkimai buvo suklastoti. Šių metų kovą opozicija paragino premjerą atsistatydinti, suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti sąžiningus ir demokratiškus pirmalaikius rinkimus.

Pagrindinė Makedonijos vyriausybę sudaranti partija - VMRO-DPMNE - šalį valdo nuo 2006-ųjų. Per devynerius metus jos nariai laimėjo visus vykusius rinkimus ir užsitikrino beveik visų šalyje transliuojamų televizijos kanalų kontrolę. Austrijos politologas Florianas Bieberis mano, jog Makedonija pamažu juda autoritarinio valdymo link.

Makedonijos politologo Nano Ružino teigimu, valdančiajam elitui vis dar trūksta politinės kultūros, yra pažeidinėjami pagrindiniai demokratijos principai, įsitvirtina autoritarinė populistinė valdymo sistema. Jis tvirtina, jog tuo metu opozicija ieško būdų, kaip destabilizuoti vyriausybę ir pritraukti tarptautinės bendruomenės dėmesį.

Reikia ES tarpininkavimo

Dauguma politikos ekspertų laikosi bendros nuomonės, kad šios politinės krizės neįmanoma išspręsti be tarptautinės bendruomenės pagalbos. Šią savaitę Makedonijos valdančiųjų ir opozicijos atstovai susitiko Europos Parlamente pasikalbėti, kaip įveikti politinį susiskaldymą. Tačiau kaip vakar pranešė Makedonijos naujienų kanalas „Vest“, pirmasis susitikimas baigėsi nesėkmingai ir atstovai susitiks dar kartą po Velykų.

Ekonomikos sunkmečio kamuojama 2 mln. gyventojų turinti buvusi Jugoslavijos respublika nori tapti NATO ir ES nare. 2005 metais Makedonija gavo ES kandidatės statusą, tačiau šalis dar tik pradeda derėtis dėl stojimo į Europos Sąjungą. Taip iš dalies yra dėl Graikijos priešiškumo. Atėnai neigia kaimynės teisę naudoti Makedonijos pavadinimą, nes šis sutampa su šiaurinės Graikijos provincijos pavadinimu. Graikija baiminasi, kad vieną dieną Makedonija gali pradėti reikšti pretenzijas į tą teritoriją. Dėl šio konflikto kai kurios tarptautinės organizacijos valstybę oficialiai vadina Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija.

Valdantieji pripažįsta, kad Makedonija turi trūkumų, tačiau primygtinai tvirtina, kad sklandesnis stojimo į ES procesas padės greičiau sukurti skaidresnę, veiksmingesnę sistemą šalyje. Kaip nurodoma, narystę ES palaiko maždaug trys ketvirtadaliai šalies gyventojų.

Kai kurie analitikai kritikuoja Briuselio politiką Skopjės atžvilgiu ir stringančias šalies derybas dėl stojimo į ES. Politikos analitikas Aleksandaras Dastevskis teigia, jog ES nepavyko nustatyti derybų pradžios datos, tad galbūt į šį procesą rimtai nė nežiūrima. N. Ružinas pritaria šiai nuomonei ir priduria, kad tarptautinę bendruomenę, regis, domina tik Makedonijos situacija dėl tautinių santykių, tačiau pamirštamas svarbus vidaus politikos aspektas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"