TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mano antrąją Tėvynę ištiko baisi nelaimė

2010 10 18 0:00
Raudonas nuodingas dumblas užliejo 40 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Užsienio spaudos nuotrauka

Taip pavadintą kreipimąsi į Lietuvos žmones LŽ atsiuntė dr. Vytautas Grinius - Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas ir Vengrijos Ambasadoriaus Lietuvoje garbės patarėjas.

Lietuvos istorija liudija, kad ir praeityje, ir dabar viena ištikimiausių mūsų tautos bičiulių buvo ir yra vengrų tauta. Jos patriotai altruistiškai mums padėjo ir vaduojantis iš sovietų jungo. Likimas lėmė, kad Vengrija tapo mano antrąja Tėvyne. Dabar vengrų tautą nelauktai ištiko baisi tragedija, paliksianti ilgalaikių padarinių. Todėl turime kuo skubiau padėti mūsų bičiuliams.

Kai televizoriaus ekrane pamačiau, kas nutiko Vengrijoje, mane ištiko šokas. Į šešias gyvenvietes iš milžiniškos saugyklos plūstelėjo apie 1 mln. kubinių metrų aliuminio pramonės atliekų, t. y. raudonojo dumblo, prisotinto sunkiųjų metalų junginių, šarmo ir net silpnai radioaktyvaus. Per keletą akimirksnių šis dumblas pasiglemžė iki tol buvusias žalias gyvenvietes.

Aš, Vytautas Grinius, Vengrijoje gyvenau 20 metų ir kaip tik toje dalyje (Veszprėm apskrityje), kur įvyko nelaimė. Esu daug kartų važiavęs pro tuos tvarkingus miestelius ir kaimelius, kur visą vasarą prie namų žydi rožės, dera vaiskrūmiai, kur namuose mielas kiekvienas mažmožis. Kai staiga spalio 4 dieną, 12.25 val., iš pralaužtos saugyklos, kaip iš pragaro vartų, siūbtelėjo viską naikinanti raudona bjauri masė, vietomis pasiekdama net 2 metrų aukštį ji nušlavė ir ten gyvenusių žmonių gyvenimą. Raudonasis purvas pasiglemžė septynių žmonių gyvybes, o daugiau nei 150 tų miestelių gyventojų atsidūrė gretimų miestų ligoninėse dėl odos nudegimo ir pakenktų akių. Sunku suvokti žmonių išgyventas fizines ir dvasines kančias, kai jie pamatė, kuo virto jų gyvenvietės. Dumblas užliejo net 40 kvadratinių kilometrų teritoriją, o patirta materialinė žala gali siekti šimtus milijonų eurų. Šiose vietose nudžius medžiai ir nežinia kada vėl žaliuos žolė, nes šarmas sunaikina viską, kas gyva. Per Devečero miestelį tekančioje Marcalo upėje jau neliko jokios gyvybės. Jos raudonai nusidažę vandenys įteka į Rabą, o pastaroji į Dunojaus atšakas, kur jau randama nugaišusių žuvų. Nors gelbėtojai daro viską, kad rūgštimi nors kiek neutralizuotų upių vandenį, o gipsu dirvožemį, jau akivaizdu, jog šios pramoninės katastrofos ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai padariniai bus ilgalaikiai. Atvykęs į katastrofos vietą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kreipėsi į tautą žodžiais: "Kas galite, padėkite nukentėjusiesiems!"

Tegul šie žodžiai randa atgarsį ir lietuvių širdyse. Sunkiais permainų metais buvau liudininkas ir tarpininkas, kai Vengrijos patriotai rengė solidarumo mitingus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims paremti. Tuomet man vengrai sakė: "Sužinok, ko reikia Lietuvai, mes padėsime." Ir jų parengta humanitarinė siunta (antibiotikai, insulinas, vienkartiniai švirkštai ir maisto produktai), kurią atlydėjau į Vilnių, suteikė mums jėgų bei pasitikėjimo. Ir tai buvo ne vienintelė akcija. Tais mūsų tautai sunkiais laikais vengrai mums paaukojo 200 tūkst. forintų.

O ar įmanoma pinigais išreikšti tai, kad jie po Sausio 13-osios kruvinų įvykių padėjo trims nukentėjusiems prie televizijos bokšto išgelbėti nuo amputacijos galūnes? Tai padarė auksines rankas ir didelę patirtį turintis Budapešto traumatologijos instituto chirurgas Laszlo Kalaszas. Dar trys TV bokšto gynėjai dėl sužeidimų ir kontuzijos mėnesį gydėsi geriausioje sanatorijoje prie Balatono ežero.

Prisiminkime ir Vengrijos diplomatinę paramą, kai stojome į NATO ir Europos Sąjungą. Neužmirškime ir istorinių paralelių, mūsų abi tautas lydinčių nuo Viduramžių, kai LDK valdė Steponas Batoras, kuris labiausiai nusipelnė Lietuvai gindamas jos sienas nuo priešų iš Rytų, kuris ėmėsi teisinės reformos ir įkūrė Vilniaus universitetą.

Todėl Lietuvos ir Vengrijos bičiulių draugijos vardu visus geros valios tautiečius raginu prisijungti prie aukojančiųjų iš kitų Europos šalių ir pervesti į nurodytą sąskaitą tiek, kiek leidžia galimybės. Tikiu, kad vieni tą padarys vedami krikščioniškos atjautos nelaimės ištiktiesiems, kiti, pavyzdžiui, įmonės, turinčios komercinių ryšių su Vengrija, parems vengrus atitinkama suma iš draugiškumo ir solidarumo.

Pimigus perveskite į SEB banką. Banko kodas 70440,

BIC (SWIFT kodas) - CBVILT2X,

sąskaitos Nr. LT06 7044 0600 0764 9313.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"