TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mano Europa: mūsų namai

2014 05 29 11:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Moksleiviai, kuriems įdomi Europos Sąjungos (ES) diplomatija, vidaus reikalai, įvairūs ES šalyse vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai, kovo mėnesį dalyvavo Vilniuje vykusioje projekto „My Europe“ sesijoje.

Moksleiviai lankėsi taip pat ir projekto informacinio rėmėjo – dienraščio „Lietuvos žinios“ – redakcijoje, kur domėjosi kasdieniu žurnalistų darbu, straipsnių rašymo subtilybėmis. Projekto pabaigoje jie rašė esė apie tai, kokią jie įsivaizduoja Europą 2030 metais.

Konkurso komisija, kurią sudarė Vokietijos organizacijos „Frankfurter Zukunftsrat“, Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Litgrid“ ir „Lietuvos žinių“ atstovai išrinko geriausius rašinius. Keturių laureatų tekstus pristatome portalo lzinios.lt skaitytojų dėmesiui.

II vieta. Rokas Stasiulis, Europa ir Pasaulis: kartu Mes stipresni

***

Pirmas dalykas, apie kurį pagalvoju išgirdęs žodį „Europa“, yra miestai. Briuselis, Londonas, Paryžius, Amsterdamas yra tai, kas šiandien apibūdina Europą. Paradoksalu, tačiau nūdienos Europa yra labiausiai susikoncentravusi ties metropolių plėtra. Tačiau Europa nėra tik miestų grupė. Be galo daug kaimų, priemiesčių bei mažų miestelių prisideda prie Europos gerovės ne mažiau nei didmiesčiai. Daug žmonių, gyvenančių už miesto ribų arba lūšnynuose, yra palikti likimo valiai ir kenčia nepriteklių. Tam, kad ši ir panašios problemos būtų išspręstos, būtina pakeisti Europos architektūrą ir infrastruktūrą.

Ateityje Europos architektūra turi būti kitokia. Mano manymu, 2030 metais architektūra turėtų būti demokratiškesnė, ji privalo tarnauti visiems be išimties, ne tik turtingiesiems. Dabartinės architektūros pagrindinis tikslas – sukurti estetišką kraštovaizdį ir įspūdingas konstrukcijas. Tačiau iš tiesų architektai yra žmonės, kurie gali prisidėti prie neturtingųjų gyvenimo salygų gerinimo. Nors skurdas kartais lieka nepastebėtas, daugeliu atvejų jis slypi pačioje miesto širdyje. Pavyzdžiui Vilniuje, Lietuvoje, kontrastą tarp skurdo ir prabangos galima pamatyti toje pačioje gatvėje. Vienoje gatvės pusėje - prabangūs verslo centrai, savivaldybė bei kiti dangoraižiai, o kitoje – lūšnynai ir šunkeliai. Panašią situaciją galima aptikti ir Madride. Pakanka vos 15 minučių kelionės nuo miesto centro, kad atsidurtum viename didžiausių Europos lūšnynų. Deja, bet Europoje gausu tokių miestų. Architektų misija yra pakeisti šią apmaudžią situaciją.

Geriausias būdas padėti nepasiturintiems – sukurti pigius, kompaktiškus ir patogius būstus. Šie namai galėtų būti sukurti iš perdirbtų medžiagų ir atliekų. Skurdžiose šalyse jau dabar galima aptikti žmonių, gyvenančių savomis jėgomis pastatytuose namuose, kurių pagrindinės statybinės medžiagos – panaudoti buteliai, padangos ir net nebenaudojami transportavimo konteineriai. Aš esu įsitikinęs, kad ateityje, padedant architektams ir savanoriams, tendencija statyti gyvenamuosius namus iš pigių, panaudotų medžiagų išplis po visą Europą ir padės sumažinti skurdą.

Apgyvendinimas ir jo kokybė Europoje yra itin svarbi problema. Tačiau nė kiek ne mažiau opi tema yra infrastruktūrinė integracija. Nors Europa, palyginus su likusiu pasauliu, nėra didelė, joje vis vien yra daugybė izoliuotų vietų. Kai kuriais atvejais mažų miestelių gyventojai beveik neturi galimybių laisvai judėti po Europą. Vietiniai žmonės, neišgalintys užsimokėti kelionės išlaidų, taip pat tie, kurių namų nesiekia viešasis transportas, yra „įkalinti“ mažuose kaimuose.

Kaip žinoma, esminis Europos Sąjungos principas yra lygiateisiškumas. Vadinasi, pasirinkimas, kur gyventi ir siekti geresnės gyvenimo kokybės, turėtų būti ne privilegija, o asmeninis pasirinkimas. Vienas iš pasiūlymų kaip išspręsti šią problemą iki 2030 metų yra toks: Europos viduje sukurti specialų miestų tinklą ir sujungti juos greitomis ir efektyviomis transporto linijomis. Tokie miestai tarpusavy būtų išdėstyti tam tikrais atstumais ir dengtų visą žemyną. Todėl žmonės iš atokių vietovių galėtų greitai pasiekti minėtus didmiesčius. Patekus į vieną iš tinklo miestų kelionė į pasirinktą vietą tęstųsi moderniuose greituosiuose “maglev” traukiniuose (magnetinio lauko traukiniai). Kiekvienos greitojo transporto linijos gale stovėtų panašūs miestai. Šie miestai turėtų bendrus Europos Sąjungos įstatymus, todėl kiekvienas europietis turėtų lygias galimybes gauti gerai apmokamą darbą, nemokamą sveikatos priežiūrą ir išsilavinimą. Tai reiškia, kad įsikūrimas viename iš Europos tinklo miestų užtikrintų pilnavertį žmonių gyvenimą. Taigi šio europinio miestų tinklo pagrindinis tikslas – panaikinti ar bent sumažinti skurdą suteikiant žmonėms galimybę pasirinkti, kur ir kaip jie nori gyventi.

Vis dėlto aš esu užtikrintas, kad Europos laukia šviesi ateitis. Kasdien mes sukuriame vis naujų problemų ir susiduriame su naujais iššūkiais. Nepaisant to, Europa drąsiai pasitinka kiekvieną sunkumą ir su juo susidoroja. Šiuo metu Europą kankina daugybė problemų, įskaitant jau minėtąsias apgyvendinimo bei infrastruktūros. Kad pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus iki 2030-ųjų, reikia įdėti be galo daug jėgų ir darbo. Tačiau aš asmeniškai tikiu, kad ateities architektai, inžinieriai bei giminingų profesijų atstovai padės sumažinti skurdą ir padės palaikyti racionalų gyvenimo lygį kiekvienam europiečiui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"