TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mano tėvas ir Alanas Greenspanas

2010 07 30 0:00
A.Greenspanas ir pats nelabai džiaugiasi savo darbo vaisiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Buvęs JAV darbo ministras Robertas B.Reichas, šiuo metu profesoriaujantis Kalifornijos universitete, turi savo nuomonę apie fantastiškai išaugusią valstybės skolą. Jis ją išdėstė paskutinėje knygoje "Superkapitalizmas: verslo transformacija, demokratija ir kasdieninis gyvenimas". Ištrauką iš jos pateikiame LŽ skaitytojams.

"1950 metais, kai dar buvau mažas berniukas, tėvas man davė pirmąją ekonomikos pamoką. "Bobby, - tarė jis akivaizdžiai susirūpinęs, - tu, tavo vaikai ir tavo vaikų vaikai turės mokėti valstybės skolas, kurių pridarė Franklinas D.Rooseveltas." Tuomet nežinojau, kas ta valstybės skola, bet, pamenu, labai išsigandau.

Tėtis, žinoma, buvo neteisus. Ta skola procentais buvo daug didesnė nei dabar, tačiau ji smarkiai sumažėjo klestėjimo metais ir mano vaikai niekada apie ją net neužsiminė. Mano beveik dvejų metukų anūkei už ją nereikės mokėti nė cento.

Tėtis, kuriam dabar 96-eri ir jis vis dar yra geros sveikatos, pripažįsta, kaip tuomet klydo. Jis sutinka, kad Roosevelto deficitinės išlaidos ne tik leido laimėti Antrąjį pasaulinį karą, bet taip pat ištraukė Ameriką iš Didžiosios depresijos.

Tačiau dabar kitas deficito vanagų pulkas įspėja mus dėl dar didesnių valstybės išlaidų. "Dabartinį skolos sprogimą sukels nusugebėjimas sustabdyti naujų išlaidų", - įspėja buvęs Federalinės rezervų sistemos banko vadovas Alanas Greenspanas dienraštyje "The Wall Street Journal", pasisakydamas už biudžeto apkarpymą ir teigdamas, jog "baimė, kad sumažėjęs biudžetas skatins atsinaujinantį ekonominį aktyvumą, yra perdėta".

Mano tėtis pasimokė iš savo klaidų. Alanas Greenspanas - aiškiai ne.

Priešingai nei Greenspanas mano, šiandieninės skolos neįsuka naujos išlaidos. Ją įsuka finansų politika, už kurią labiausiai atsakingas pats Greenspanas.

A.Greenspanas palaikė George'o W.Busho troškimą milžiniškai sumažinti mokesčius 2001 metais (tai labiausiai pradžiugino turtinguosiuos) ir nė karto neįspėjo G.W.Busho dėl tolesnio išlaidų, susijusių su kariuomene ir medicinine gyventojų, kuriems per 65 metų, rūpyba, augimo. Tai gerokai prisidėjo prie korporacinės farmacijos kompanijų gerovės ir smarkiai padidino šiandieninę skolą. 2002 metais A.Greenspanas taip pat sumažino trumpalaikes palūkanų normas, tačiau atsisakė kontroliuoti, ką darė Volstritas su visais tais nemokamai gautais pinigais. Keleriais metais anksčiau jis buvo pareikalavęs, kad Kongresas atšauktų Glasso-Steagallo aktą (1933 metais priimtas įstatymas, kuriuo siekta kontroliuoti bankų spekuliacijas, - red.) bei priešinosi išvestinės prekybos stebėjimui. Visa tai prisidėjo prie Volstrito griūties ir šalį atvedė į krizę bei didžiulį ūkio nuosmukį, dėl to ir prireikė skatinimo paketo, o tai ir sudaro dabartinės skolos didžiąją dalį. Jei yra bent vienas amerikietis, labiau nei A.Greenspanas atsakingas už dabartinį "valstybės skolos sprogimą", aš jo nepažįstu.

Mes galime susidoroti su Greenspano skola, jei priversime JAV ūkį vėl augti. Kai vartotojai negali ir nenori leisti pinigų, o korporacijos neinvestuoja, vienintelis būdas tai padaryti - vyriausybei perimti reikalus į savo rankas.

Greenspanas gali sakyti, kad mums nereikia skirti milijardų skatinimui, kai 15 mln. amerikiečių vis dar neturi darbo, kai smunka mažmeninė prekyba, kai su hipoteka susiję nusikaltimai pasiekė stratosferą ir kai Europa bei Japonija susiveržia diržus. Bet tai prilygsta Tony Haywardo (atsistatydinantis "British Petroleum" vadovas, - red.) pasakymui, kad naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje mums neturėtų kelti nerimo.

Aišku, ilgalaikės skolos bomba - Amerikos ateities problema, neturinti nieko bendra su dabartinėmis išlaidomis. Ją labiausiai pajus žmonės, pasaulį išvydę per pokario gimstamumo bumą, senatvėje susidursiantys su sveikatos priežiūros sistema. Neatidėliotinas mūsų iššūkis - pasirūpinti pakankama paklausa, kad išsikapstytume iš gilios duobės, kurią padėjo išrausti Greenspanas. Tam per trumpą laiką prireiks dar didesnį deficitą sukursiančių išlaidų, nes reikės pagalbos valstybei ir vietinei valdžiai, mokėti išaugusias nedarbo pašalpas ir atsižvelgti į tai, kad leista metus nemokėti pajamų mokesčio tiems, kurių metinės pajamos sudaro 20 tūkst. dolerių.

Dabar prieš akis Kongresui padėtas 55 mlrd. dolerių vertės darbo vietų kūrimo įstatymo projektas nėra pakankamas. Tačiau akivaizdu, kad jis pernelyg didelis Senato deficito vanagams, kurie jį sustabdė prieš išvykdami atostogų. Greenspanas greičiausiai pritaria šiam pribloškiančiam atsakomybės trūkumui.

Mano tėvas yra protingas ir mylintis žmogus. Visuomet palinkiu jam gražios Tėvo dienos (kuri, beje, pirmą kartą buvo švenčiama ketveri metai iki jo gimimo)."

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"