TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Marksistinė svajonė – ne Šveicarijai

2016 06 07 6:00
Prieš referendumą vieną Ženevos aikštę papuošė 8 kv. m "didžiausias pasaulyje plakatas", klausiantis "Ką tu darytum, jei tavo pajamomis būtų pasirūpinta?"  Reuters/Scanpix nuotrauka

Šveicarai nepanoro mokėti pinigų visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, dirba jie ar ne.

76,9 proc. rinkėjų nepritarė iniciatyvai įvesti besąlygiškas bazines pajamas (BBP) kiekvienam Šveicarijos piliečiui, taip pat užsieniečiams, teisėtai išgyvenusiems šalyje bent penkerius metus. Šio pasiūlymo šalininkai argumentavo, kad toks žingsnis padėtų sumažinti skurdą ir nelygybę pasaulyje, kur vis sunkiau rasti gerus, stabiliai mokamus darbus.

Bazinių pajamų šalininkai siūlė kas mėnesį mokėti kiekvienam suaugusiajam po 2,5 tūkst. Šveicarijos frankų (2,3 tūkst. eurų), o kiekvienam vaikui – po 625 frankus (566 eurus). Vis dėlto tokia suma vos padengtų pagrindines išlaidas šalyje, kurioje gyvenimas – vienas brangiausių pasaulyje, o pajamų vidurkis viršija 6 tūkst. frankų per mėnesį.

BBP idėja, įžiebusi debatus Šveicarijoje ir užsienyje, buvo palankiai įvertinta keliose apskrityse Juros ir Vodo kantonuose, jai taip pat pritarė keli Ženevos ir Ciuricho rajonai. Bet apskritai rinkėjai, kurių aktyvumas siekė 46 proc., ištarė tvirtą „ne“, palaikydami vyriausybės ir beveik visų partijų rekomendacijas.

Sumanymas dalyti pinigus tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems žmonėms buvo prieštaringai sutiktas Šveicarijoje, kur asmeniniai gebėjimai ir darbo etika labai vertinama. Lozanos universiteto politologas Andreas Ladneris sakė, kad šveicarai tą planą įvertino „realistiškai“. Jo manymu, sutikimas, kad žmonėms būtų mokama be būtinybės dirbti, būtų labai didelis žingsnis darbštiems šveicarams.

Kritikai peikė šią iniciatyvą kaip „marksistinę svajonę“ ir perspėjo, jog kainos staigiai šautų aukštyn, žmonės masiškai išeitų iš darbo, ir tai sukeltų chaosą ekonomikoje. Pareigūnai apskaičiavo, kad tokiai programai finansuoti kasmet reikėtų papildomai surinkti 25 mlrd. frankų, todėl tektų reikšmingai mažinti kitas biudžeto išlaidas arba didinti mokesčius.

Šis argumentas tikriausiai pasirodė įtikinamas daugeliui šveicarų, kurie ir anksčiau raukydavosi dėl iniciatyvų įvesti minimalaus atlyginimo ribą ir padidinti mokamų atostogų trukmę nuo keturių iki šešių savaičių, baimindamiesi, jog tai pakenks konkurencingumui.

Vis dėlto BBP idėjos šalininkai neatrodė nusiminę dėl triuškinamo pralaimėjimo ir sakė, kad jų pagrindinis uždavinys – paskatinti žmones diskutuoti šia tema. Jie džiaugėsi, kad už besąlygiškas bazines pajamas balsavo kas penktas žmogus, o tai jau savaime yra sėkmė.

Bazinių pajamų idėja jau šimtmečius sklandė radikalesniuose sluoksniuose, bet pastaruoju metu apie ją pradėjo diskutuoti ir pagrindinės srovės ekonomistai. Planai įvesti įvairias bazinių pajamų schemas, nors daug mažesnio lygio, negu norėta Šveicarijoje, siūlomi keliose šalyse, tarp jų Suomijoje ir Nyderlandų mieste Utrechte.

Sekmadienį referendumas buvo surengtas reformos šalininkams surinkus daugiau negu 100 tūkst. balsų, kaip to reikalauja dažnai Šveicarijoje pasitelkiama tiesioginės demokratijos sistema. Per referendumą pritarta keliems kitiems prieštaringai vertinamiems planams.

Net 66,8 proc. rinkėjų ir visi 26 kantonai sutiko su vyriausybės pasiūlymu paspartinti prieglobsčio suteikimo procesą, nors tam griežtai priešinosi populistinė dešinioji Šveicarijos liaudies partija. Siekiama, kad daugeliu atvejų sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas per 140 dienų arba trumpesnį laikotarpį. Šiuo metu tokie prašymai nagrinėjami vidutiniškai 400 dienų.

Be to, 62,4 proc. rinkėjų ir visi, išskyrus tris kantonus, palaikė raginimą leisti vykdyti embrionų genetinius tyrimus prieš juos implantuojant į gimdą, kai atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Tokią procedūrą siūloma taikyti, kai egzistuoja didelė įgimtų sutrikimų grėsmė, susijusi su bent vienu iš tėvų. Nors draudžiama atrinkti embrionus pagal lytį, plaukų arba akių spalvą, tai nesutrukdė oponentams šūkauti apie „eugenikos įstatymą“.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"