TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maroke renovuojama viena seniausių pasaulio bibliotekų

2016 04 20 19:00
en.wikipedia.org nuotrauka

Sėdančios statybinės dulkės ir įrankių pokšėjimas nėra idealūs vaizdai ir garsai bibliotekai, bet unikaliai Maroko Al Karavino universiteto bibliotekai šio remonto labai reikia.

Prieš 12 amžių vienos novatorės moters įsteigta, senojoje Feso medinoje esanti biblioteka yra viena seniausių pasaulyje, joje saugomi unikalūs, istorikų vertinami islamo rankraščiai, tačiau ji iš esmės yra neprieinama visuomenei. Jos restauracijai vadovaujanti architektė, Fese užaugusi Aziza Chaouni, net nežinojo apie šios bibliotekos egzistavimą, kol jos nebuvo paprašyta ten dirbti.

Tikimasi, kad karalius Mohammedas VI (Mohamedas VI) netrukus vėl atidarys šią biblioteką. A.Chaouni viliasi, kad tai žymės ir ideologinį pokytį, ir kad pirmą kartą per ilgą bibliotekos istoriją ji bus atvira visuomenei. Iki šiol naudojimosi šia biblioteka privilegiją turėjo tik mokslininkai, kurie turėjo gauti oficialų leidimą, ir pareigūnai dar nenusprendė, ar keisti šią padėtį.

Nuo sienų kaligrafijos iki grindų keramikos raštų ir lubų medžio raižinių – bibliotekos architektūroje yra kone kiekvienos nuo 9-ojo amžiaus valdžiusios dinastijos pėdsakų.

Dievobaiminga ir turtinga musulmonė Fatima al Fihri iš Tuniso miesto Kairavano 9-ajame amžiuje skyrė pinigų Al Karavino pastatyti. Šis kompleksas, kuris iš pradžių buvo tik mečetė, 10-ajame amžiuje išsiplėtė ir tapo universitetu, sakė mečetės imamas ir administratorius Abdelmajidas El Marzi.

Bibliotekoje saugoma garsių regiono mąstytojų rankraščių kolekcija, įskaitant Ibn Chaldūno „Įvadą į istoriją“ (Muqadimmah). Renovacijos metu šis 14-ojo amžiaus istorijos veikalas buvo pusmečiui paskolintas Luvro muziejui Paryžiuje, sakė bibliotekos direktorius Abdelfattahas Bougchoufas.

Tarp kitų tekstų yra 9-ojo amžiaus Koranas, perrašytas kūfiškuoju kaligrafijos stiliumi, ir Ibn Rušdo, dar vadinamo Averojumi, rankraštis apie malikitų islamo jurisprudencijos mokyklą.

Dabar rankraščiai yra apsaugotame kambaryje su griežta temperatūros ir drėgmės kontrole, tačiau taip buvo laikomi ne visada.

„Originalios rankraščių kambario durys buvo su keturiomis spynomis, – AP pasakojo A.Bougchoufas. – Raktai buvo pas keturis skirtingus žmones. Kad būtų galima atidaryti rankraščių kambarį, visi tie keturi žmonės turėdavo fiziškai būti ten“.

Dabar, kikeno jis, „visa tai pakeista keturių skaitmenų saugumo kodu“.

Po ankstesnės, 1940 metų renovacijos ir išplėtimo biblioteka buvo atidaryta užsieniečiams ir nemusulmonams – įrengus atskirą įėjimą. Iki to laiko vienintelis kelias iki bibliotekos ėjo per mečetę. Nemusulmonams iki šiol neleidžiama įžengti į Karavino mečetę.

„Tai buvo tolerancijos ženklas“, – sakė A.Bougchoufas.

Nuo pat 1999 metų, kai įžengė į sostą, karalius Mohammedas VI ragino restauruoti Al Karavino.

Architektė A.Chaouni sakė buvusi maloniai nustebinta, kai Kultūros ministerija 2012 metais kreipėsi į ją prašydama imtis šio projekto, dar ir dėl to, kad šioje srityje dominuoja vyrai.

„Žinojau apie mečetę, bet niekada net nežinojau, kad ten yra biblioteka“, – sakė A.Chaouni, kuri yra užaugusi Fese.

Ji specializuojasi senų pastatų tvaraus restauravimo srityje, be to, turi inžinierės išsilavinimą, Harvardo ir Kolumbijos universitetų mokslinius laipsnius.

Restauracija turi išspręsti kanalizacijos klausimą, nes vis didėjo pavojus, kad rankraščius kada nors užlies kanalizacijos nešvarumai.

A.Chaouni taip pat deda lobistines pastangas už visiškai naują dalyką – viešos ekspozicinės salės atidarymą – ir vadina tai „didžiausiu iššūkiu sielai“.

Kitas būdas prieigai prie rankraščių pagerinti yra jų pavertimas į skaitmeninę formą. Biblioteka jau dirba šį darbą ir dabar maždaug 20 proc. jos rankraščių yra prieinami elektroniniu pavidalu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"