TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Maršalo planas" Europai gelbėti

2013 02 05 6:00
Lengvatinės EIB paskolos gali išgelbėti šlubuojančią Pietų Europos ekonomiką. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos investicijų bankas (EIB) gali imtis gelbėtojo vaidmens krizės kamuojamose euro zonos valstybėse. Jo paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei infrastruktūros projektams turėtų pabudinti Pietų Europos ekonomiką iš recesijos.

Praėjusių metų vasarą Europos lyderiai susitarė dėl daugiau kaip 200 mlrd. dolerių finansinės injekcijos krizės kamuojamoms euro zonos šalims. Šį susitarimą ekonomikos ekspertai ir žiniasklaida praminė "naujuoju Maršalo planu". Tačiau jis neveikia kaip tikėtasi: finansavimas stringa, o krizės apimtų valstybių ekonomika ir toliau išgyvena recesiją. Pernai Bendrijos ekonomika susitraukė 0,4 proc., pagerėjimo nežadama ir šiais metais.

Blogiausia padėtis Pietų Europoje. Prasiskolinusi Graikija jau šeštus metus įklimpusi į gilią recesiją, o Ispanijoje ketvirtadalis šalies gyventojų neturi darbo. Ekonomikos ekspertai mano, kad Pietų Europos valstybes galėtų išgelbėti EIB paskolos. Jos sumažintų nedarbą ir leistų suklestėti smulkiajam bei vidutiniam verslui.

Patikima institucija

"Naujasis Maršalo planas" numato ir finansinę paramą EIB. Jeigu 27 Europos Sąjungos narių vyriausybės ir parlamentai ją patvirtins, EIB kapitalas padidės 13,5 mlrd. dolerių (34 mlrd. litų). Investicijų bankas gyvena ne vien iš ES valstybių paramos. Jis numato 80 mlrd. dolerių (202,5 mlrd. litų) susižerti iš rinkų. Didelė finansinė injekcija EIB - gelbėjimosi ratas krizės apimtoms šalims. Planuojama, kad per ateinančius trejus metus šis bankas atseikės 244 mlrd. dolerių (617, 5 mlrd. litų) smulkiajam ir vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei valstybiniams projektams.

"EIB finansinė parama galėtų smarkiai pagerinti krizės kamuojamų valstybių ekonomiką. Tai viena iš nedaugelio priemonių, kuri apsaugotų nuo didelio nedarbo ir leistų plėtoti smulkųjį bei vidutinį verslą", - sakė Europos politikos centro vyriausiasis ekonomikos specialistas Fabianas Zuleegas.

Liuksemburge įsikūręs EIB - patikima institucija. Bankui suteiktas trigubas A kredito reitingas, o pasitikėjimas juo rinkoje nuolat didėja. Tai gali dar labiau pagausinti EIB kapitalą. Privatūs rėmėjai ir valstybės jau dabar investuoja didelius pinigus į šią instituciją, teikiančią ilgalaikes paskolas įvairiems ES šalių projektams. Tos investicijos atsiperka, nes EIB investicinė grąža - dviguba. "Tai stabili finansų institucija. Pasitikėjimas ja nuolat didėja. Kiekvienas metais EIB pritraukia vis daugiau finansuotojų, todėl jis turi galimybę suteikti daugiau paskolų lengvatinėmis sąlygomis", - mano F.Zuleegas.

Apsaugos nuo nedarbo

Didėjantis finansavimas ir gausėjantis EIB kapitalas gali paskatinti euro zonos ekonomikos augimą. "Lengvatinės banko paskolos per ateinančius dvejus metus padėtų krizės apimtoms ES šalims pakilti iš recesijos ir sukurti 1,2 mln. naujų darbo vietų", - rašoma Europos pažangiųjų tyrimų organizacijos ataskaitoje.

"Tyrėme investicijų į infrastruktūrą poveikį. Skolinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei infrastruktūros projektams teigiamai atsilieptų į krizę įklimpusių valstybių ekonomikai", - sakė vienas ataskaitos autorių Stephany Griffithas-Jonesas.

"EIB kiekvieną mėnesį gauna šimtus paraiškų. Nors paskolas suteikiame ne visiems, daugumą prašymų patenkiname. Tikime, kad šios lengvatinės paskolos padės išspręsti nedarbo problemą krizės kamuojamose euro zonos valstybėse", - kalbėjo EIB atstovas spaudai Richardas Willisas. Jis pažymėjo, kad EIB neseniai 1,9 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. litų) skyrė Ispanijos drėkinimo ir nuotekų tinklui modernizuoti, 204 mln. dolerių (516 mln. litų) - Italijos smulkiajam verslui, 221 mln. dolerių (559 mln. litų) - Čekijos kelių projektui. "Džiaugiamės, kad EIB yra pagrindinis ilgalaikių paskolų teikėjas Europoje", - pridūrė R.Willisas.

Investicijos - ekonomiškai stipriausioms

Kreditų teikimas smulkiajam ir vidutiniam verslui nuo krizės nukentėjusiose euro zonos valstybėse - vienas svarbiausių EIB uždavinių. Paskolų ribojimas reikštų, kad net pelningos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ar Italijoje būtų priverstos atleisti savo darbuotojus. Tačiau Pietų Europos valstybių ekonomikos gali neišgelbėti ir EIB pinigai. Europos profesinių sąjungų konfederacijos patarėjas ekonomikos klausimais Ronaldas Janssenas mano, jog EIB suteikia nepakankamai paskolų Pietų Europos valstybėms, esą jos pasiekia tuos kraštus, kurių ekonomika nėra labai apimta recesijos.

"Norėtume, kad EIB pinigai būtų skirti šalims, kurioms jų labiausiai reikia. Tačiau šiuo metu dauguma investicijų keliauja į ekonomiškai stipriausias valstybes, tad kai kurios Europos šalys lieka nuskriaustos", - aiškino R.Janssenas. Jis pažymėjo, jog didžiausias įmokas EIB mokančios Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija pageidauja, kad dauguma investicijų ir sugrįžtų į šias valstybes. Tuo metu sunkumai valstybiniame ir privačiame Graikijos, Ispanijos, Portugalijos bei Italijos sektoriuje lemia, kad šių šalių vyriausybės ir bendrovės ne visada suranda bent 50 proc. lėšų bendriems projektams, todėl negauna paskolų iš EIB.

"Prasiskolinusioms vyriausybėms ir vos galą su galu suduriančioms įmonėms sunku surasti lėšų bendriems projektams, tad joms labiausiai reikia finansinės paramos. EIB turėtų suteikti daugiau lengvatinių paskolų ekonomiškai silpniausių valstybių vyriausybėms ir bendrovėms. Tik tada galėtume galvoti apie recesijos pabaigą ir ekonomikos augimą", - dėstė R.Janssenas.

"Global Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"