TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Marselis kovoja su nusikalstamumu

2013 10 14 6:00
Marselio policijai sunkiai sekasi pažaboti nusikaltimus darančius jaunuolius. independent.co.uk nuotrauka

Antras pagal dydį Prancūzijos miestas Marselis garsėja įvairiais nusikaltimais. Nors vietos valdžia stengiasi kovoti su gaujomis, vykdyti socialines programas ir mažinti nedarbą, vargingai gyvenantys jaunuoliai lengvai įsitraukia į nusikalstamą veiką.

Skurdžiuose šiauriniuose Marselio kvartaluose zuja traukiniai. Prie geležinkelio linijos būriuojasi jaunuoliai. Jie rūko, geria ir šnekasi apie „nuveiktus darbus“. Vienas vaikinas pradeda pokalbį apie nužudytą 19-metį Nabilą Badreddiną. „Jam nepasisekė. Nabilui į nugarą buvo paleisti du šūviai. Paskui jį apipylė benzinu, įmetė į automobilį ir padegė. Policijai prireikė net kelių dienų, kad atpažintų jaunuolio tapatybę“, - pasakoja 18-metis Habibas, kuris ir pats užsiima „nešvaria veikla“.

Žmogžudystės

Policijos duomenimis, šiais metais Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusiame mieste nužudyta daugiau kaip 15 žmonių. Praėjusiais metais Marselio regione įvykdyta trečdalis visų žmogžudysčių, užregistruotų Prancūzijoje. „Nors policija aktyviai kovoja su gaujomis, nusikaltėliai Marselyje vis dar siautėja. Mieste dažniausiai nužudomi pilnametystės sulaukę ar vos į trečią dešimtį įkopę jaunuoliai, kurių biografija paprastai ne itin švari“, - sako Marselio policijos atstovas Cedricas Moyet.

Pareigūno nuomonei pritaria ir vietos bare bokso dvikovą stebintis bedarbis Karimas. „Jaunuolių niekas nežudo be priežasties. Dažniausiai jie būna skundikai“, - įsitikinęs Karimas. Jis prisipažįsta prekiaujantis narkotikais ir teigia, jog žmogžudystės įprastos tarp nusikaltėlių. „Pažinojau dešimt žmonių, kuriuos nužudė. Jie nebuvo blogi jaunuoliai, tiesiog nelaikė liežuvio už dantų“, - aiškina narkotikų prekeivis.

Nors Marselyje kiekvienais metais įvykdoma nemažai žmogžudysčių, kriminogeninė situacija mieste dabar geresnė negu prieš 50 metų. XX amžiaus septintąjį dešimtmetį, pasibaigus Alžyro nepriklausomybės karui, iš buvusių Šiaurės Afrikos kolonijų į Prancūziją atvyko šimtai tūkstančių žmonių. Daugelis jų įsikūrė Marselyje. Čia pridygo daugybė daugiaaukščių namų. Neturėdami darbo, tie žmonės įsitraukė į nusikalstamą veiklą. Marselis tapo daugiakultūriu miestu ir svarbiu narkotikų tranzito centru. Per jį nusikaltėlių gaujos iš Turkijos gabendavo heroiną į Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Nebaigia mokyklos

„Marselio geografinė padėtis palanki nusikaltimams daryti, - mano sociologas Laurent'as Mucchielli. - Miestas įsikūręs prie jūros. Jam būdinga ir socialinė segregacija – neturtingieji daugiausia gyvena šiauriniuose Marselio rajonuose, o pasiturintieji – pietiniuose. Daug skurdžiose šeimose užaugusių jaunuolių nesugeba baigti vidurinės mokyklos.“

Kaip teigia Marselio „College Vallon des Pins“ direktorė Rania Moussaoui, 2011 metais 15 proc. šios mokyklos mokinių net nelaikė baigiamųjų egzaminų. Praėjus dvejiems metams jų skaičius sumažėjo iki 3 procentų. „Sėkmingai vykdėme socialinę programą „getuose“ gyvenantiems moksleiviams. Aiškinome jiems, kad nusikaltėlio gyvenimas veda į kalėjimą ir mirtį. Daugelis mokinių, dalyvavusių šioje programoje, pradėjo dažniau lankyti pamokas ir pakeitė požiūrį į mokslus“, - pasakoja R.Moussaoui.

Politikų pastangos

Nusikalstamumu Marselyje susirūpino ir kitais metais vyksiantiems vietos valdžios rinkimams besirengiantys politikai. Daugelis jų kritikavo centro dešiniųjų valdžią ir vykdė įvairias socialines akcijas. Socialistų kandidatė į mero postą Senato narė Samia Ghali kovojo, kad moksleiviai labiau užsiimtų popamokine veikla ir mažiau laiko leistų gatvėse. Radikalios dešiniosios partijos – Nacionalinio fronto - lyderė Marine Le Pen teigė, jog reikėtų kontroliuoti imigraciją. Kitų partijų atstovai akcentavo didelį nedarbą.

Vis dėlto Sąjungai už liaudies judėjimą (UMP) priklausantis Marselio meras Jeanas-Claude'as Gaudinas tvirtina, kad per jo kadenciją miestiečių gyvenimas pagerėjo. „Kai 1995 metais perėmiau mero postą, nedarbas Marselyje buvo 21,6 procento. Šiuo metu jis siekia tik 13 procentų, - pabrėžia meras. - Be to, pagyvėjo miesto kultūrinis gyvenimas - atidaryta naujų muziejų ir galerijų.“

Nors jo pastangos nenuėjo perniek, jaunuoliai šiauriniame Marselyje lengvai įsitraukia į nusikalstamą veiką. „Pardavinėdamas marihuaną sūnus išlaiko visą šeimą, - neslepia Baya Seddik. - Galite šviesti vaikus kiek norite, tačiau pinigų stygius ir darbo vietų trūkumas vis tiek privers juos pasukti nusikaltėlio keliu.“

Motina nuogąstauja, kad jos sūnus vieną dieną gali būti nužudytas. „Nuo to niekas nėra apsaugotas. Telieka melstis ir tikėtis, kad jis kada nors atsisakys dabartinės veiklos ir pradės dirbti padorų darbą“, - sako B.Seddik.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"