TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskva gviešiasi Kijevą pakrikštijusio kunigaikščio

2015 07 30 6:00
Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu. AFP/Scanpix nuotrauka

Viduramžių kunigaikščio palikimas atvėrė naują dimensiją Rusijos ir Ukrainos konflikte ir dar labiau paaštrino kovas informaciniame jo fronte. Abi šalys paminėjo Vladimiro Didžiojo, kuris pakrikštijo Kijevo Rusią, o vėliau buvo paskelbtas šventuoju, mirties tūkstantmetį.

Rusai kunigaikštį Vladimirą Didįjį garbina kaip valdovą, kuris atvertė šalį į krikščionybę, tačiau daugeliui ukrainiečių tai atrodo kaip bandymas pavogti dalį jų pačių istorijos. Jiems kunigaikštis Volodymyras - taip jį vadina ukrainiečiai – yra viduramžių Ukrainos lyderis, valdęs iš Kijevo ir pakrikštijęs Kijevo Rusią, kai Maskva dar nė nebuvo pastatyta. Kunigaikštis Vladimiras garbinamas kaip šventasis abiejose šalyse.

Žlugus Sovietų Sąjungai ukrainiečiai įkūrė nepriklausomą Ortodoksų bažnyčia, tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčia, palaikanti glaudžius ryšius su Kremliumi, jos nepripažįsta, o dvasininkus smerkia kaip schizmatikus. Rusijos stačiatikių bažnyčia net ekskomunikavo nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Filaretą.

Švenčia skirtingai

Rusija, nepaisydama didelės ekonomikos krizės, kunigaikščio Vladimiro mirties tūkstantmečiui paminėti išleido apie milijardą rublių (daugiau kaip 15 mln. eurų). Visoje šalyje dar savaitgalį prasidėjo įvairūs renginiai. Jų kulminacija buvo antradienį vykęs iškilmingas 400 svečių, daugiausia dvasininkų, priėmimas Kremliuje. Čia juos pasitiko kunigaikščio ir šventojo bendravardis prezidentas Vladimiras Putinas.

Pagrindinės bažnytinės apeigos vyko Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje. Mišioms vadovavo Rusijos patriarchas Kirilas, jas tiesiogiai transliavo valstybinė televizija. Vienas vyriausybės valdomų kanalų pranešė, kad ši šventė „vienija visuose pasaulio kampeliuose gyvenančius stačiatikius ir telkia juos į rusų pasaulį“.

Ukraina, skirtingai nei Rusija, minėdama kunigaikščio Vladimiro mirties tūkstantmetį nusprendė neorganizuoti didžiulių renginių, o apsiriboti maldomis ir religinėmis procesijomis. Dvi Ukrainoje veikiančios Ortodoksų bažnyčios - nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčia ir Ukrainos stačiatikių bažnyčia, pavaldi Maskvos patriarchatui, – surengė pamaldas skirtingose vietose (atitinkamai - Kijevo Šv. Volodymyro katedroje ir taip pat sostinėje esančiame vienuolyne Pečersko Lavra). Prezidentas Petro Porošenka su žmona Marina dalyvavo ceremonijoje Šv. Volodymyro katedroje, o keli opozicijos parlamentarai - Maskvos patriarchato pamaldose dieną anksčiau.

Nevisavertiškumo kompleksas

Kijevo Rusios krikštas prasidėjo 988-aisiais, kai valdė kunigaikštis Vladimiras. Istoriniuose šaltiniuose pasakojama, kad pasiuntiniai iš skirtingų šalių, išpažįstančių skirtingus tikėjimus, nuo 986 metų keliavo pas Vladimirą ir vis bandė įtikinti Kijevo Rusios valdovą priimti jų religiją. Vladimiras taip pat siuntė savo pasiuntinius aplankyti kitas tautas ir išsiaiškinti, kokių religinių papročių kiekviena jų laikosi. Pats Vladimiras pasikrikštijo vedęs princesę Anną, Bizantijos imperatoriaus dukrą. Vėliau buvo pakrikštyti Kijevo ir kitų šalies miestų gyventojai.

Rusijoje būta šiek tiek įtampos tariantis, kaip tinkamiau pagerbti šv. Vladimirą. Planuota sostinėje, ant kalvos šalia Maskvos upės, pastatyti 25 m aukščio kunigaikščio statulą, kurios vienoje rankoje būtų kardas, kitoje – kryžius. Tačiau tokios užmačios Rusijoje smarkiai sukritikuotos, net šalies architektų. Šiuo metu savivaldybės pareigūnai ieško statulai naujos vietos. Ją atidengti planuojama lapkričio mėnesį.

Anot kai kurių ekspertų, paminklą Maskvoje, kurios nė nebuvo, kai Vladimiras pasikrikštijo, galima būtų laikyti rusų tautos nevisavertiškumo komplekso įrodymu. O Carnegie centro atstovas Maksimas Samorukovas retoriškai klausia, negi Rusijos istorijoje nėra asmens, labiau nusipelniusio tokios garbės ir tokio milžiniško paminklo, nuveikusio šaliai daugiau nei šis įtartinas personažas iš X amžiaus.

Pasitiki kariuomene ir Bažnyčia

Per iškilmingą ceremoniją Kremliuje mažai kam turėjo kilti abejonių, kad Rusijos valdžia šv. Vladimirą laiko savo šalies globėju. Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai Maskva interpretuoja istoriją taip, kaip jai patogiau. Stovėdamas greta Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderio V. Putinas iškilmingai pareiškė, kad kunigaikštis Vladimiras, sustabdęs nesantaiką ir sutriuškinęs vidaus priešus, pradėjo formuoti vieningą rusų tautą ir nutiesė kelią stipriai bei centralizuotai Rusijos valstybei. Prezidentas pridūrė, jog atversdamas į krikščionybę Kijevo Rusią kunigaikštis patenkino tautos gėrio, tiesos ir lygybės troškimą, o Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas dar pridėjo, kad Ukrainos konfliktas rodo, jog reikia stiprinti vienybę, kurią skelbė kunigaikštis Vladimiras.

Gruodžio mėnesį V. Putinas yra sakęs, kad Krymas, kurį pernai aneksavo Maskva, rusams yra tarsi Šventyklos kalnas Jeruzalėje musulmonams ir žydams. Anot prezidento, šis Ukrainos pusiasalis Rusijai labai svarbus, nes čia buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Šiuo teiginiu abejoja daugelis istorikų, manančių, kad iš tiesų valdovas pakrikštytas Kijeve.

Kunigaikščio mirties tūkstantmečio jubiliejus buvo minimas ir Ukrainoje, kurioje daugiau kaip 6500 žmonių jau mirė kilus ginkluotam konfliktui šalies rytuose. "Šiuo metu ukrainiečiai labiausiai pasitiki dviem institucijomis - kariuomene ir Bažnyčia, - per iškilmes tvirtino Ukrainos prezidentas P. Porošenka. - Būtent Dievo valia mums rodo, kaip ginti tėvynę. Tikiu, kad Viešpats yra su mumis, su Ukraina.“

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"