TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskva pasmerkė NATO planuojamą sprendimą dėl Juodkalnijos

2015 12 02 14:42
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija pareiškė būsianti priversta reaguoti į tolesnę NATO plėtrą, o Maskva pasmerkė planuojamą sprendimą dėl Juodkalnijos kaip „rimtą euroatlantinio bloko smūgį“.

„Maskvoje įvairiausiais lygmenimis buvo pabrėžiama, kad besitęsianti NATO, NATO karinės infrastruktūros ekspansija į rytus, be abejo, negali nevesti prie atsakomųjų veiksmų iš rytų – tai yra, iš Rusijos pusės – saugumo užtikrinimo ir interesų paritetų palaikymo plotmėje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad kol kas per anksti kalbėti apie konkrečias Rusijos atsakomąsias priemones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę skundėsi dėl šliaužiančios NATO plėtros, o Maskva pasmerkė planuojamą sprendimą dėl Juodkalnijos kaip „rimtą euroatlantinio bloko smūgį“.

„Tokio pobūdžio iniciatyva turi tikrą potencialią sukelti konfrontaciją. Ji neskatins taikos ir stabilumo Balkanuose arba apskritai Europoje, – pabrėžė Maskva. – Ji tik dar labiau komplikuos Rusijos ir NATO ryšius.“

Pakvietė derybų

NATO šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pakvietė Juodkalniją prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso, žengdami žingsnį, prieš kurį ne kartą griežtai pasisakė Rusija, tvirtinanti, jog tai sukeltų grėsmę stabilumui Vakarų Balkanuose.

„NATO užsienio reikalų ministrai ką tik priėmė istorinį sprendimą pradėti prisijungimo derybas su Juodkalnija, kad ji taptų 29-ąja nare“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Tai gera diena Juodkalnijai, Vakarų Balkanams ir visam Aljansui“, – sakė J.Stoltenbergas, kurio žodžius palydėjo 28-ių NATO valstybių užsienio reikalų ministrų, susirinkusių į atvirą posėdį patvirtinti šio sprendimo, plojimai.

„Jis aiškiai parodo, kad NATO durys atviros, (ir sustiprina)... mūsų taikios ir vieningos Europos viziją“, – sakė NATO vadovas.

J.Stoltenbergas tvirtino, kad Juodkalnijos pakvietimas nėra kokių nors trečiųjų šalių reikalas ir kad šis žingsnis „nėra prieš nieką nukreiptas“, aiškiai turėdamas omenyje Maskvą, protestuojančią prieš šį scenarijų.

„Labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad kiekviena šalis turi teisę spręsti dėl savo kelio, dėl savo saugumo užtikrinimo, – aiškino J.Stoltenbergas. – Niekas neturi teisės kištis į tą sprendimą.“

J.Stoltenbergas išreiškė viltį, kad derybos dėl Juodkalnijos stojimo bus užbaigtos ateinančių metų pradžioje, bet dar gali prireikti laiko, kol šį žingsnį ratifikuos 28 NATO narės.

Už Juodkalnijos europinę ir euroatlantinę integraciją pasisakančios nevyriausybinės organizacijos „Visuomenės švietimo centras“ analitikė ir vadovė Daliborka Uljarevič sakė, kad „žinant, kokiame regione yra Juodkalnija, sienų klausimas yra labai svarbus“.

„Kvietimas stoti į Aljansą yra papildoma garantija, kad mums nebereikės vėl atverti šio klausimo ir kad galėsime ramiai atsidėti visuomenės demokratizacijai, nesirūpindami dėl mūsų sienų“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Santykiai keitėsi

Ta maža Balkanų šalis, turinti tik kiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, tapo nepriklausoma 2006 metais po buvusios Jugoslavijos kruvino subyrėjimo.

Anksčiau Juodkalnija buvo sudariusi federaciją su Serbija – ilgamete Rusijos sąjungininke, kurią Maskva visada laikė didelės slaviškosios šeimos dalimi.

Juodkalnijos armija turi 2 000 karių, o nuo 2010 metų 25 jos kariai dalyvavo NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane.

Rusija tradiciškai buvo artima Juodkalnijos sąjungininkė; toje šalyje gyvena keli tūkstančiai Rusijos piliečių, įsigijusių ten namus ir įkūrusių savo verslą.

Tačiau santykiai tarp Podgoricos ir Maskvos pablogėjo, kai Juodkalnija prisidėjo prie Europos Sąjungos vadovaujamų sankcijų prieš Rusiją dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte.

Juodkalnijos vyriausybės kaltino Rusiją pakursčius neseniai vykusius audringus protestus prieš vyriausybę, kuriais esą siekta atgrasyti šalį nuo stojimo į NATO.

Eis reformų keliu

1999 metais NATO vadovaujama aviacijos bombardavimo kampanija privertė Serbijos pajėgas pasitraukti iš maištingos Kosovo provincijos, kuri pasiskelbė nepriklausoma 2008 metais.

Dauguma buvusio Maskvos vadovaujamo Varšuvos sutarties šalių ilgainiui tapo NATO narėmis, o tas procesas prasidėjo 1999 metais..

Naujausiomis Aljanso narėmis 2009 metais tapo Kroatija ir Albanija, o Bosnija, Makedonija ir Gruzija tikisi, kad joms taip pat bus atverta tokia galimybė.

Vakarų diplomatai sako, kad sprendimą dėl Juodkalnijos priimti buvo gana lengva, bet apsispręsti dėl trijų kitų – ypač Gruzijos, kuri trumpai kariavo su Rusija 2008 metais – bus daug sunkiau.

J.Stoltenbergas nurodė, kad Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Gruzija daro pažangą savo pastangose užsitikrinti NATO narystę, o bloko užsienio reikalų ministrai pakartojo 2008 metais išsakyta poziciją, kad Tbilisis kada nors taps Aljanso nariu.

„Darysime viską, kad padėtume jiems įvykdyti savo uždavinius. ... Skatiname juos toliau eiti reformų keliu“, – sakė NATO vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"