TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskva raginama ištirti žmogaus teisių pažeidimus Kryme

2014 10 29 6:00
Naujieji Sevastopolio šeimininkai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Kol kas Ukrainai nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su Krymo praradimu, o ten likusių žmonių, kurie nepritaria Krymo prijungimui prie Rusijos ir nenori rusiškos tvarkos, laukia persekiojimai, bauginimai ir net mirtis. Beviltiškai skamba Europos Komisijos raginimas, kad Rusija ištirtų įtartinų dingimų, žūčių ir kankinimų atvejus Kryme.

16 puslapių pranešime Europos žmogaus teisių komisaras Nilsas Muižniekas reiškia susirūpinimą dėl trijų dingusių aktyvistų ir vietos gyventojų, tarp kurių yra ir paauglys, žūčių nuo to laiko, kai Rusija aneksavo Krymą. Susirūpinimą kelia ir elgesys su ukrainiečiais, kurie atsisakė priimti Rusijos pilietybę, bei totoriais, musulmonų etnine mažuma, boikotavusia kovo 16 dienos referendumą, per kurį buvo nuspręsta prijungti Krymą prie Rusijos. Dauguma totorių tam nepritarė, norėjo, kad pusiasalis liktų Ukrainos.

Istoriškai totoriai yra tikrieji Krymo šeimininkai, o ne rusai ir ne Rusija. Stalinas deportavo visą tautą, tik palyginti neseniai totoriai pradėjo grįžti į savo žemę iš tremties vietų. Dabar jie yra persekiojami, grasinama uždaryti jų asamblėją Medžlisą, totorių lyderiams draudžiama atvykti į Krymą. Vienam jų - Mustafai Džemilevui - Maskva penkerius metus uždraudė įvažiuoti į pusiasalį, taip pat neleido paminėti Stalino vykdyto totorių persekiojimo.

Totorių mažumai priklauso maždaug 300 tūkst. žmonių ir jie sudaro apie 15 proc. Krymo gyventojų.

Per vieną neseną susitikimą su žmogaus teisių gynėjais Maskvoje prezidentas Vladimiras Putinas sakė pirmą kartą girdįs apie žmonių grobimus ir totorių persekiojimą Kryme. Žadėjo pasidomėti.

Prijungus Krymą prie Rusijos ten pažeidžiama žodžio laisvė.

Amnestijos negali būti

"Visi rimti žmogaus teisių pažeidimai, padaryti Kryme nuo 2014 metų vasario, įskaitant nesenus pagrobimo atvejus, turi būti nuodugniai ištirti, o kaltininkai patraukti atsakomybėn", - sakoma N. Muižnieko pranešime.

Komisaras mini konkrečius atvejus. Įtartina 16 metų aktyvisto Marko Ivaniuko mirtis neaiškiomis aplinkybėmis. Vietos policija sako, kad jį užpuolė nežinomi asmenys. Vienas šiurpiausių atvejų - Rešato Amedovo, etninio totoriaus, nužudymas. Jaunas vyras kovą buvo rastas negyvas su kankinimo žymėmis. Nuo gegužės dingę trys aktyvistai: Leonidas Koržas, Timuras Šaimardanovas ir Seiranas Zinedinovas. Žurnalistai Kryme taip pat puldinėjami ir bauginami, pažeidžiama žodžio laisvė. Aneksiją kritiškai vertinančios žiniasklaidos priemonės arba iškeldinamos, arba uždaromos.

Pranešimo autorius lankėsi Kryme praėjusį mėnesį. N. Muižnieko žodžiais, dažniausiai smurtinių veiksmų imasi ginkluotos vietos savanorių grupuotės. Komisaras paragino paleisti vadinamąsias Krymo savigynos pajėgas ir pabrėžė, kad tiems, kurie vykdo nusikaltimus, neturi būti taikoma amnestija.

Pasislėpusi mėlyna ir geltona širdis

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Krymo aneksiją ir Maskvos veiksmus, kuriais ji pamynė tarptautinę teisę ir savo tarptautinius įsipareigojimus, tačiau dauguma rusų, tiek Kryme, tiek Rusijoje, tokį požiūrį kategoriškai atmeta. Krymo aneksija sukėlė neregėtą patriotizmo bangą Rusijoje. Dauguma gyventojų nemano, jog tai svetimos teritorijos užgrobimas, bet yra įsitikinę, kad toks buvo vietos žmonių apsisprendimas ir kad Krymas yra "nuo amžių rusų žemė".

Krymas buvo Rusijos dalis iki 1954 metų, kai sovietų valdžia perdavė visiškai nuniokotą pusiasalį Ukrainos sovietinei respublikai. Praėjo jau pusė metų nuo to laiko, kai pusiasalyje staiga pridygo "žaliųjų žmogeliukų", o jų užklupta Ukrainos armija pademonstravo visišką bejėgiškumą. Dabar pusiasalyje viskas byloja apie tai, kad kraštą kontroliuoja Rusija, o ne Ukraina. Niekur nebematyti ukrainietiškų vėliavų, plazdėjusių ant valstybinių institucijų, jas pakeitė Rusijos vėliavos. Kavinėse ir restoranuose nauji valgiaraščiai skelbia kainas Rusijos rubliais. Ant vyno butelių, net seno išlaikymo, užklijuotos naujos etiketės, kuriose parašyta, kad vynas pagamintas "Kryme, Rusijoje".

Labai ilga siena palei kelią iš pagrindinio Krymo oro uosto visa išpiešta moksleivių, kuriems buvo duota tema "Mes mylime Rusiją". Piešiniuose vaizduojamas Rusijos vėliavos spalvomis nudažytas Krymo pusiasalis. Gana keista pastebėti ant tos sienos ir mėlynos bei geltonos Ukrainos vėliavos spalvų širdį. Tai rodo, kad Kryme egzistuoja pasipriešinimas, tik atvirai nedemonstruojamas.

Miestas didvyris

Iš Sevastopolio uosto atsiveria kelias per Juodąją jūrą į Turkiją, paskui per Bosforo sąsiaurį į Viduržemio jūrą. Štai kodėl Rusija šimtmečius siekė turėti ten savo Juodosios jūros laivyną. Per Antrąjį pasaulinį karą Sevastopolis buvo okupuotas vokiečių ir bemaž sulygintas su žeme. Sovietų laivynas galiausiai išvadavo miestą. Nuo tų laikų Sevastopoliui būdinga pasididžiavimo dvasia.

Kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga, Rusija nuomojosi dalį uosto ir dalijosi juo su Ukrainos laivynu. Dabar Rusija perėmė visus objektus į savo rankas. Ukrainos kariuomenės Kryme nebėra, visi Ukrainos laivai, buvę Sevastopolyje, priklauso Rusijai.

Pats Sevastopolis yra Rusijos įkurtas XVIII amžiuje, ten gyvena daugybė rusų kariškių, veteranų, tokių kaip 83 metų Valentinas Danilovas, kadaise buvęs sovietų povandeninio laivo karininkas. Jis vis dar dėvi savo karišką uniformą, nors seniai yra pensininkas. Ir sako, kad tuomet, kai Krymas buvo Ukrainos, sulaukdavo kreivų žvilgsnių, bet dabar su savo uniforma jaučiasi puikiai. Jo žodžiais, mieste daug saugiau, kai gatvėmis vaikšto vyrai su uniformomis, o moterims tai apskritai labai patinka.

Susigrąžinimo teks palaukti

Nors tarptautinė bendruomenė niekada nepripažins Krymo Rusijos dalimi, šiuo metu kažin ar kas nors tiki, kad Krymas galėtų būti grąžintas Ukrainai. Tuo netiki nė patys ukrainiečiai, nors ir pabrėžia, kad Krymas yra okupuota teritorija. Ukrainai gerai nebent tai, kad nebereikia šelpti pusiasalio, kuris gyveno iš Kijevo subsidijų. Dabar toji našta perėjo Maskvai. Kad atgautų Krymą, Ukraina gali tikėtis nebent valdžios pasikeitimo Rusijoje, V. Putino epochos galo, arba turi sukurti tokią gerovę, kuri viliotų Krymo žmones, it kokius rytų vokiečius, kurie kasėsi tunelius po Berlyno siena, kad pakliūtų į laisvus ir klestinčius Vakarus. Tokios perspektyvos Ukraina kol kas irgi neturi.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"