TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskva smelkiasi gilyn į Gruziją

2013 10 03 8:29
Gruzijos ministras pirmininkas B.Ivanišvilis (dešinėje) žada vesti į pergalę "Gruzijos svajonės" kandidatą G.Margvelašvilį. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijai metras po metro atkandant Gruzijos teritoriją, ši maža Pietų Kaukazo valstybė rengiasi prezidento rinkimams, kurie žymės dešimtmetį trukusios Michailo Saakašvilio epochos pabaigą. Rusijai neramu, į kurią pusę pasuks šalis, tačiau didelių vilčių net ir draugiškai nusiteikę kandidatai Maskvai neteikia.

Gruzijos kariai su šautuvais saugo liniją, kuri šiuo metu žymi faktinę sieną tarp jų šalies ir Rusijos ginamos Pietų Osetijos. Prieš juos - tuščias laukas, apžėlęs tik krūmokšniais, ir didelė lenta, skelbianti, kad čia prasideda "šalis", kurios pasaulis nepripažįsta. Kareiviams už nugaros, maždaug už 30 metrų į pietus nuo dabartinės skiriamosios linijos, matyti virtinė metalinių diskų. Ten, kaip rašo "Globe and Mail", Rusijos ir Pietų Osetijos pajėgos nuties metalinę užtvarą ir vienašališkai nubrėš naują sieną tarp Gruzijos ir jos prarastos provincijos. Šitaip Kremlius dar kartą išmėgina, kiek toli pasiryžusi eiti mažytė Gruzija gindama savo teritoriją.

Rusija atplėšė nuo Gruzijos ir pripažino nepriklausomomis Pietų Osetiją ir Abchaziją po 2008 metų karo. Sienos statyba prasidėjo 2009 metais, bet tempą įgavo tik šiemet, ypač pastarosiomis savaitėmis. Metras po metro užimami namai ir teritorijoje, kurią iki šiol kontroliavo Gruzija. Bijodami naujo konflikto gruzinai sako galį tik skųstis. "Mes nieko nedarome, nes tai būtų nauja eskalacija", - teigė Georgijus Džigauris, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos analitikas, neseniai palydėjęs žurnalistus prie pasienio linijos Dici kaime. Jis palygino šiuo metu aplink Pietų Osetiją statomą užtvarą su Berlyno siena, kuri atskirs dvi tautas, visuomet gyvenusias greta, nors ne visada harmoningai.

Gruzija neturi daug draugų, kurie ją gintų nuo Kremliaus. Analitikai Tbilisyje mano, kad Europos Sąjungos (ES) ir JAV prioritetai Pietų Kaukaze tirpsta dėl dėmesio kitoms problemoms. O Rusija tuo naudojasi ir vėl griebiasi jėgos, kad sustiprintų savo gniaužtus.

Gana žvalgytis į praeitį

Vis dėlto Europa nėra visiškai pamiršusi Gruzijos. Į ją neseniai pasiuntė savo specialųjį atstovą, kuris apibūdino "pereinamojo laikotarpio" Gruziją. Švedų diplomatas ir žmogaus teisių gynėjas Thomasas Hammarbergas pateikė išvadas apie dešimtmetį, praėjusį nuo Rožių revoliucijos, kai į valdžią atėjo M.Saakašvilis. Jo antroji kadencija baigiasi šį mėnesį, ir Gruzijoje vyks prezidento rinkimai.

Th.Hammarbergas siekė atsiriboti nuo Gruzijos vidaus politinių batalijų ir kritikavo abi pagrindines Gruzijos partijas - tiek M.Saakašvilio Vieningąjį nacionalinį judėjimą, turėjusį parlamente daugumą iki pralaimėjimo per 2012 metų rinkimus, tiek į valdžią atėjusio Rusijoje turtus susikrovusio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vyriausybę. Svarbiausia ES įgaliotinio žinia Gruzijos valdžiai buvo liautis politizuotai persekioti ankstesnės valdžios pareigūnus, o Gruzijos tautai - nebesižvalgyti į praeitį ir galvoti apie ateitį.

Vis dėlto neįmanoma nematyti pažangos, Gruzijos padarytos per dešimtmetį, t. y. valdant M.Saakašviliui. Šalyje pažabotas nusikalstamumas, labiau nepriklausomai pradėjo veikti teismai, nors Baudžiamąjį kodeksą dar reikia tobulinti, kad būtų užkirstas kelias politiniam persekiojimui.

M.Saakašvilio epocha baigiasi

Spalio 27 dieną Gruzijoje vyksiantys prezidento rinkimai bus M.Saakašvilio epochos pabaiga. Dažnai autokratizmu kaltinamas M.Saakašvilis nepademonstravo jokių mėginimų pratęsti savo įgaliojimus arba kaip nors keisti ar apeiti įstatymus, kad galėtų ilgiau likti valdžioje. Išbuvęs prezidentu dvi kadencijas iš eilės jis, kaip ir priklauso, palieka postą, o kai 2012 metais jo partija pralaimėjo parlamento rinkimus, jis garantavo taikų valdžios perdavimą. Tai gana retas scenarijus tame regione, ir M.Saakašvilis nusipelno visokeriopo pagyrimo kaip demokratijos įtvirtintojas.

B.Ivanišvilis pažadėjo sukurti "europietiškų rinkimų Gruzijoje" precedentą ir taip pat pareiškė, kad jo "Gruzijos svajonės" koalicija - jos kandidatas Georgijus Margvelašvilis - turi laimėti įtikinamą pergalę, kad šalis galėtų toliau žengti į priekį.

Pasitraukiančio prezidento kandidatas Davidas Bakradzė turi mažai galimybių laimėti prezidento rinkimus, nes M.Saakašvilio partija iš tiesų užsitraukė gana didelę gruzinų nemeilę, daugiausia dėl to, kad tuomet, kai turėjo daugumą parlamente, ribos tarp valstybės ir partijos dažnai buvo ištrinamos. Th.Hammarbergo ataskaitoje sakoma, kad buvo labai mažai galimybių apskųsti sprendimus konfiskuoti žemes ar kitą nuosavybę, kuri atitekdavo valstybei, buvo daug skundų dėl valdančiojo elito korupcijos.

Papiktino Rusijos delegaciją

Vis dėlto M.Saakašvilis dar turi šalininkų Tbilisyje, ir tai buvo akivaizdu, kai prezidentas grįžo iš Niujorko, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pasakęs kalbą, kuri taip papiktino Rusiją, kad šios visi delegatai paliko salę. Tbilisio oro uoste M.Saakašvilį pasitikę žmonės skandavo "Miša, Miša" ir "Tegyvuoja Gruzijos prezidentas", o M.Saakašvilis sakė esąs labai nustebintas, nes niekada per visą savo valdymą nebuvo sveikinamas oro uoste.

Savo 20 minučių kalbą JT Gruzijos lyderis skyrė griežčiausiai Rusijos valdžios ir jos politikos buvusiose sovietinėse respublikose kritikai. Jis nupiešė paveikslą pasaulio, kuriame gyvena su Rusija besiribojančios valstybės, nuolat patiriančios "savo ankstesnes sienas atgauti mėginančios senosios imperijos spaudimą ir grasinimų".

“Šis kreipimasis JT sulaukė labai didelio atsako visoje posovietinėje erdvėje, - grįžęs pareiškė M.Saakašvilis. - Tai reiškia, kad šioje erdvėje kai kas rimtai subrendo; Vladimiro Putino veiksmai įgriso visiems: Ukrainai, Moldovai, mūsų kaimynėms Armėnijai ir Azerbaidžanui, taip pat Šiaurės Kaukazui ir pačiai Rusijai."

Tai, kad Rusija metras po metro atplėšia Gruzijos teritorijas ir kaimus, M.Saakašvilis laiko svarbiausia problema, kurią Gruzija turi spręsti bendromis jėgomis, pamiršusi vidaus vaidus. Tuo tikslu jis pasiryžęs sėsti prie vieno stalo su vyriausybe ir pasitelkti visus išteklius, kad būtų sustabdyta "nuolatinė ir labai pavojinga mūsų teritorijos aneksija".

Iš kelio į NATO nesitraukia

Gruzijoje, kaip ir kitose posovietinės erdvės valstybėse, vyksta rimta kova, kokia kryptimi šalis pasuks. M.Saakašvilio vizija buvo labai aiški - Gruzija turi eiti į Vakarus, integruotis į ES ir NATO. Tai labai erzino Maskvą, ir ji atvirai demonstravo neapykantą M.Saakašviliui. Kai į valdžią atėjo B.Ivanišvilis, Kremlius užėmė lūkuriavimo poziciją. Mat B.Ivanišvilis žadėjo pagerinti santykius su Rusija ir iš tiesų pakeitė kalbėjimo toną, bet, kaip nurodo apžvalgininkai, nebūtinai Tbilisio užsienio politikos turinį.

Bene svarbiausias dalykas yra tas, kad B.Ivanišvilis ir jo vyriausybė tvirtai pasisako už Gruzijos narystę NATO. O tai ir yra peilis, turint omenyje santykius su Maskva. Pastaruoju metu Maskva šiuo klausimu daugiausia tylėjo, bet neseniai Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas aiškiai pasakė, kad Rusija nelaiko B.Ivanišvilio sąjungininku ir neketina švelninti savo pozicijos dėl Gruzijos ir NATO santykių. "NATO perspektyva padidins įtampą Pietų Kaukaze ir turės rimtų padarinių geopolitiniam regiono stabilumui", - sakė šis pareigūnas. Jis perspėjo, kad Gruzijos narystė pablogins apskritai Rusijos ir NATO santykius.

Įdomu tai, kad G.Karasinas labiau kaltino ne Gruziją, o Vakarus, kam šie mėgina įtraukti Tbilisį į NATO ir taip kursto M.Saakašvilio antirusišką politiką bei "pastūmėjo jį į kriminalinę avantiūrą regione" (turimas galvoje 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas, kurį, Rusijos teigimu, pradėjo M.Saakašvilis).

Galbūt Kremliui buvo netikėta, kad į NATO nori ne tik M.Saakašvilis, bet ir didelė Gruzijos politinės klasės dalis. Šiuo požiūriu nuotaikos Gruzijoje itin skiriasi nuo Ukrainos, kur dauguma gyventojų nori į ES, bet ne į NATO. Narystės NATO palaikymas Ukrainos visuomenėje labai menkas.

Galima manyti, kad Rusija dar nežino, kaip jai elgtis su B.Ivanišviliu, kuris vienu metu nori gerų santykių su Rusija ir narystės NATO. O tuo metu Gruzija ne tik kalba, bet ir daro kai kuriuos konkrečius žingsnius. 2015 metais Gruzija prisidės prie NATO greitojo reagavimo pajėgų. Gruzijos parlamento gynybos ir saugumo komiteto vadovas Iraklis Sesiašvilis tai vertina kaip integracijos į NATO proceso negrįžtamumą.

Kita nuomonė, kad tai tik dalinės priemonės, o tikrosios narystės NATO perspektyva Gruzijai tebėra tokia pat tolima kaip ir anksčiau.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"