TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskva tikrina Vakarų reakciją

2007 07 23 0:00
Ar tik nemėgina prezidentas V.Putinas sekti dėdule Adolfu, įsakęs kuo atidžiau stebėti Vakarų reakciją?
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) moratoriumas sukėlė diskusijų audrą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. NVS valstybės palaikė Rusiją, NATO ir ES išsakė "apgailestavimus", karybos ir politikos ekspertų nuomonės išsiskyrė: ar Rusijos žingsnis adekvatus atsižvelgiant į padėtį žemyne ir Rusijos santykius su kitomis sutarties šalimis?

Rusija aiškiai pasakė, kad nei 1990 metais Paryžiuje pasirašyta originali ĮGES, nei jos 1999 metais adaptuotas Stambulo variantas neatitinka šiandienos tikrovės ir svarbiausia - Rusijos saugumo interesų. Rusijos noras garantuoti savo saugumą visiškai suprantamas ir pateisinamas, tačiau ar jos veiksmai iš tiesų adekvatūs? Moratoriumo rezultatas - pato situacija, kai abi šalys, Rusija ir Vakarai, kalba skirtingomis kalbomis.

Diplomatinė aklavietė

Vakarai pastebi, kad ĮGES apskritai nenumato jokio "moratoriumo", "laikino sustabdymo" ar bet kokio kito panašaus veiksmo. Rusija tvirtina turinti teisę stabdyti savo dalyvavimą bet kokioje jai netinkančioje sutartyje. Rusija teigia, kad pagrindinė jos veiksmų priežastis - daugelio Vakarų partnerių atsisakymas ratifikuoti sutartį. Pastarieji atsako, kad neratifikuos sutarties, kol Rusija neįvykdys Stambulo įsipareigojimų ir neišves kariuomenės iš Gruzijos bei Moldovos. Į tai jie vėl gauna atsaką: Rusija nemano privalanti vykdyti šiuos įsipareigojimus, nes jie užfiksuoti ne pagrindiniame sutarties tekste, o politinėje rezoliucijoje.

Rusijos žinybų pareiškimai, ką, jų manymu, reikia daryti toliau, taip pat aiškumo nesuteikia. Užsienio reikalų ministerija kartoja, kad Rusija yra atvira tolesniam dialogui, o, pavyzdžiui, Gynybos ministerija sako, kad toliau diskutuoti dėl sutarties pataisų nėra jokios prasmės. Žodžiu, niekas nesusikalba, aklavietė ir tiek.

Veiksmai ir atoveiksmiai

Ne mažiau intensyvios diskusijos vyksta informacinėje ir ideologinėje erdvėje. Juk kiekviena šalis, ypač Rusija, jaučia pareigą morališkai pateisinti savo veiksmus. Vienas pagrindinių Rusijos argumentų - jau tradicinis nusiskundimas dėl JAV priešraketinio skydo (PRG) dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje. Lietuvoje girdėti nemažai balsų, pritariančių šiam argumentui: jei JAV pirmos nusprendė didinti pajėgas Europoje, Rusija į tai atsako. Tačiau pamirštama, kad Rusija jau atsakė pagrasinusi Kaliningrado srityje dislokuoti branduolines raketas. Be to, balistinių raketų skaičius ir dislokacija neribojama "įprastinės" ginkluotės sutartimi.

Dar Rusija labai mėgsta priminti, kad Europoje NATO turi 3 kartus daugiau kovinės technikos nei Rusija. Pavyzdžiui, NATO šalys turi 14 693 tankus, o Rusija - 6350 ir pan. Tačiau ar tankų skaičius tikrai svarbus? Rusija turi branduolinių ginklų ir nepaisydami to, ar jie bus dislokuoti Kaliningrade, ar ne, NATO tankai nepuls Rusijos, nes tai reikštų branduolinį karą ir neišvengiamą apokalipsę.

Leiskite paklausti: kada pastarąjį dešimtmetį Rusija gyrėsi savo sausumos pajėgų galybe? Taigi. Ji nuolat kalba apie naujas branduolines raketas, pavyzdžiui, neseniai išbandytas "Bulava", kurioms neva nebaisūs jokie priešraketiniai skydai. Čečėnijos karas parodė "įprastinės" Rusijos ginkluotės vertę. Todėl Rusija ir akcentuoja puolamąjį branduolinį potencialą.

Taip pat negalima pamiršti, kad viena svarbiausių ĮGES sudedamųjų dalių - galimybė inspektuoti visų sutarties šalių pajėgas. Rusijos šiuo metu nebegali tikrinti niekas, o Rusija - gali. Paklausite, kaip? Paprastai: juk Baltarusija nepasitraukė iš sutarties ir jos kariškiai gali ir toliau rinkti informaciją apie NATO pajėgas Europoje. Kur adekvatumas?

Dėdės Adolfo pamokos

Turint omenyje kad ir NATO, ir Rusijoje yra sveikai mąstančių žmonių, karo bijoti nėra ko. Tai kas gi tada lėmė tokią Rusijos poziciją? O ką, jei atsakymas - politinis kantrybės testas Vakarams? Ar neprimena šis sprendimas prieškario situacijos, kai pažeisdama tarptautinius susitarimus Vokietija vėl įvedė savo ginkluotąsias pajėgas į Reinlandą. Tuo metu jai tai nebuvo gyvybiškai būtina. Dėdulė Adis, kaip jį švelniai vadino gerbėjai, tik norėjo patikrinti prancūzų ir britų reakciją. Reakcijos nebuvo. Vadinasi, gali daryti, ką nori, ir niekas netrukdys.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) valdininkai nedviprasmiškai prasitarė: "Prezidentas V.Putinas liepė URM kuo atidžiausiai sekti Vakarų valstybių reakciją ir raportuoti jam asmeniškai." Pastebėkime: svarbiausia užduotis - ne rengtis deryboms ar paruošti naujos sutarties projektą. Nurodymas - stebėti reakciją. Jei V.Putinas iš tiesų ėmė mokytis iš dėdulės Adžio, ko iš jo tikėtis, kai ir šį kartą "reakcijos nebus"?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"