TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskvoje - derybos dėl dujų

2008 02 13 0:00
Ukrainos konfliktas su Maskva išryškino ir nesutarimus tarp V.Juščenkos ir J.Tymošenko.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijai pagrasinus nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, sunerimo ne tik ši šalis, bet ir Europos valstybės, gaunančios dujas tranzitu per Ukrainos teritoriją. Prezidentas Viktoras Juščenka nuvyko į Maskvą, kad galėtų užbėgti už akių galimai krizei.

Drybų metu bus svarstoma, kaip Ukraina grąžins skolą Rusijos dujų bendrovei "Gazprom". Ukrainos lyderio kelionė į Rusijos sostinę buvo numatyta gerokai seniau iki dar vieno Kijevo ginčo dėl dujų su Maskva, bet dabar sutapo su labiausiai įtemptu derybų dėl skolos už Ukrainos sunaudotas dujas tarpsniu. Pirmadienį Ukrainos vyriausybės delegacijai Maskvoje nepavyko pasiekti kompromiso derybose su "Gazprom", ir Rusijos monopolininkė pagrasino pradėsianti riboti dujų tiekimą, jeigu sprendimo nebus rasta iki vasario 12 dienos 18.00 valandos.

Ekspertai pažymi, jog po Ukrainos politinės reformos ekonominiai klausimai, tarp jų dujų tiekimo problemos, yra ne Ukrainos prezidento, o ministro pirmininko kompetencija. "Gazprom" primygtinai teigia, kad Ukraina skolinga 1,5 mlrd. dolerių. Tačiau Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko mano, jog 1,072 mlrd. dolerių Ukrainos valstybinės bendrovės "Neftegaz" skolą iki 2008 metų sausio 1 dienos "sukrovė" Viktoro Janukovičiaus vyriausybė.

J.Tymošenko, vadovaujanti Ukrainos kabinetui nuo praėjusių metų pabaigos, nuosekliai siekia atsisakyti dujų tiekimo Ukrainai tarpininkių - bendrovių "Rosukrenergo" ir "Ukrgazenergo". Premjerė visiškai pagrįstai tikina, kad tarpininkavimo schemas primetė Rusija ir, kai kuriais duomenimis, jos jau privedė prie bankroto slenksčio Ukrainos valstybinę bendrovę "Neftegaz", kuri valdo Ukrainos magistralinius dujotiekius. Tarpininkų steigimo praktiką "Gazprom" taiko veik visose valstybėse, kurioms Rusija parduoda dujas. Dažniausia tarpininką įsteigti būna viena dujų tiekimo kontrakto sąlygų. Manoma, kad šie tarpininkai vėliau yra naudojami skleisti "Gazprom" ir Rusijos įtaką tose valstybėse.

Tačiau V.Juščenka mano, kad bet kurie staigūs žingsniai siekiant peržiūrėti esamus santykius su Rusija dujų srityje padarys daugiau žalos, nei duos naudos. Todėl ekspertai nėra tikri, kad V.Juščenkos susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu padės išspręsti ginčą dėl dujų. Situaciją labai komplikuoja tai, kad nėra bendros pozicijos dėl būsimų tiekimų schemos. Veikiausiai "Gazprom" tesės savo grasinimus ir sumažins tiekiamų dujų kiekį.

Maskvos ir Kijevo santykiai dėl dujų paaštrėja ne pirmą kartą. 2006 metų sausį, praėjus maždaug metams po Ukrainos "oranžinės revoliucijos", Maskva sumažino dujų tiekimą Ukrainai, ir dujų stygių pajuto vartotojai Europoje. Dabartinis ginčas su "Gazprom" prasidėjo netrukus, kai į ministro pirmininko postą sugrįžo J.Tymošenko. JAV valstybės departamento oficialusis atstovas Seanas McCormackas pareiškė, kad Vašingtonas atidžiai stebi, kaip vyksta Kijevo ir Maskvos derybos. JAV ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad prekybą dujomis Rusija naudoja kaip užsienio politikos instrumentą. Rusija tai kategoriškai neigia. Būsimasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, esą kai kurie mūsų partneriai kartais įsižeidžia, bet tiek mes, tiek jūs suprantame, kad dujos gaunamos nelengvai. Mūsų partneriai neturi manyti, kad tai dykas daiktas, kuris atiteka gražiais plastikiniais vamzdžiais ir kurias galima deginti neatsižvelgiant, kiek tai kainuoja.

Nutraukdama dujų tiekimą Ukrainai Maskva taip pat siekia diskredituoti Kijevą tarptautinės bendruomenės akyse, norėdama įtikinti europiečius, kad tranzitas per Ukrainą yra nepatikimas. Tokiu būdu Rusija siekia įrodyti, kad patikimą dujų tiekimą Europai gali užtikrinti tik jūriniai dujotiekių projektai Baltijos ir Juodojoje jūrose, kurie turėtų aplenkti Baltijos šalis ir Ukrainą. Tačiau tokie veiksmai diskredituoja ir pačią Rusiją, nes verčia vartotojus abejoti būtent jos, kaip tiekėjos, patikimumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"