TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Maskvos mūšyje grūmėsi Dovydas su Galijotu

2013 09 09 6:00
Eidamas prie balsadėžės S.Sobianinas neabejojo savo pergale jau per pirmąjį turą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar daugelyje Rusijos regionų vyko vietos valdžios rinkimai. Didžiausio susidomėjimo sulaukė tiesioginiai Maskvos mero rinkimai, kuriuose varžėsi Kremliaus remiamas favoritas Sergejus Sobianinas ir aktyvus šalies prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas. Apklausos prieš rinkimus rodė, kad S.Sobianinas pergalę turėtų iškovoti jau per pirmąjį balsavimo ratą, o A.Navalnas pelnyti apie 15 proc. balsų.

Tiesioginiai Maskvos mero rinkimai vyko po dešimtmečio pertraukos. Maskvos merą miesto gyventojai tiesiogiai rinko Boriso Jelcino prezidentavimo laikotarpiu, tačiau į valdžią atėjęs V.Putinas to atsisakė. Vis dėlto Rusija grįžo prie tiesioginių Maskvos mero rinkimų. Tai lėmė masiniai Maskvos ir kitų didžiųjų miestų gyventojų protestai po 2011 metų Dūmos rinkimų bei V.Putino siekis parodyti šalies gyventojams, kad valdžia nori suteikti jiems daugiau demokratijos.

Nušovė du zuikius

Leisdamas Maskvos gyventojams tiesiogiai rinkti miesto merą V.Putinas nušovė du zuikius. Visų pirma, jis nutildė savo kritikus, nes rinkimuose leido dalyvauti Kremliaus priešui A.Navalnui. Elito korupciją demaskavęs tinklaraštininkas A.Navalnas šiais metais buvo nuteistas kalėti dėl tariamo medienos pasisavinimo iš valstybinės bendrovės „Kirovles“, tačiau neaiškiai susiklosčius aplinkybėms buvo paleistas į laisvę, kol nuosprendis įsigalios.

„V.Putinas norėjo parodyti, kad jis nesistengia brutaliai susidoroti su režimo kritiku A.Navalnu. Prezidentas leido jam dalyvauti Maskvos mero rinkimuose, nes buvo įsitikinęs, kad miesto piliečiai opozicijos atstovo neišrinks. Po nesėkmingų rinkimų galėtų sumažėti A.Navalno autoritetas, ir jis prarastų nemažą Rusijos piliečių paramą“, - rašė vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“ apžvalgininkas Matthiasas Scheppas.

Apžvalgininko nuomone, A.Navalną daugiausia rėmė Kremliaus politika nepatenkinta vidurinė klasė. „Pagrindinis A.Navalno elektoratas – studentai, įvairaus pobūdžio specialistai bei verslininkai. Jiems nepatinka V.Putino režimo sustabarėjimas ir miglotos Rusijos perspektyvos toliau gyventi tik iš naftos bei dujų eksporto“, - teigė M.Scheppas.

Antrasis V.Putino zuikis – valdžiai lojalaus S.Sobianino įsitvirtinimas Maskvos mero poste demokratiniu būdu. „V.Putinas, be abejonės, buvo garantuotas S.Sobianino išrinkimu. Jis norėtų užsitikrinti sau palankią sostinės valdžią per 2018 metų Rusijos prezidento rinkimus“, - sakė M.Scheppas.

Carnegie Maskvos centro politologė Lilija Ševcova Maskvos mero rinkimus laikė balsavimu dėl pasitikėjimo V.Putino „valdžios vertikale“. „Šie rinkimai turėtų parodyti, koks yra V.Putino populiarumas Maskvoje. Jei S.Sobianinas juos laimėtų per pirmąjį turą, tai atskleistų, jog maskviečiai patenkinti Rusijos prezidento valdymu“, - sakė L.Ševcova.

Skirtingos rinkimų kampanijos

S.Sobianinas ir A.Navalnas vykdė skirtingas rinkimų kampanijas. Dabartinis Maskvos meras naudojosi valstybinių televizijos kanalų parama, atsisakydavo dalyvauti viešuose debatuose su "nerimtais" savo konkurentais ir nuolat akcentuodavo per mero kadenciją nuveiktus darbus. S.Sobianinas nuolat pabrėždavo svarbiausius savo pasiekimus: rekordiškai žemą nedarbo lygį, metro plėtrą, pagražėjusį miestą ir geresnes gyvenimo sąlygas Maskvos gyventojams

Prieš tapdamas didžiausio Rusijos miesto meru S.Sobianinas dirbo Kremliaus administracijos vadovu ir naftos turtingo Tiumenės regiono gubernatoriumi. Į dabartinį savo postą jis buvo paskirtas 2010 metais, kai ankstesnis Maskvos meras Jurijus Lužkovas pateko valdžios nemalonėn.

A.Navalno rinkimų kompaniją daugelis politikos apžvalgininkų lygino su Baracko Obamos rinkimų kampanija prieš Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. Kremliaus kritikas subūrė tūkstančius savanorių, surinko daugiau nei 100 mln. rublių (7,88 mln. litų) aukų, užsitikrino viešą dešimčių verslininkų paramą ir pasamdė garsų ekonomistą Sergejų Gurijevą, kuris prisidėjo prie jo rinkimų programos sudarymo. A.Navalnas nuolatos susitikdavo su rinkėjais, dažnai kalbėdavo viešose Maskvos vietose greta prekybos centrų ar metro stočių, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose.

A.Navalno rinkimų kampanijoje beveik nebeliko vietos V.Putino kritikai. Jis daugiausia akcentavo, ką nuveiks Maskvos gyventojų labui. A.Navalnas pažadėjo užkirsti kelią į Rusijos sostinę nelegaliems imigrantams iš Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikų, skelbė kovą su korupcija ir teigė, kad jo išrinkimas transformuos Maskvą į modernesį ir vakarietiškesnį miestą.

Neaiški A.Navalno ateitis

Vis dėlto A.Navalną kamavo abejonės dėl sąžiningų rinkimų ir lygių visų kandidatų galimybių. „Rinkimuose konkuruoju su S.Sobianinu, tačiau jam televizija uždegė žalią šviesą. Jeigu visiems kandidatams būtų sudarytos lygios galimybės pasirodyti valstybinėje žiniasklaidoje, S.Sobianinas neturėtų nė mažiausio šanso. Tikiuosi, kad bent jau rinkimai vyks sąžiningai, ir rinkėjų balsai nebus klastojami“, - prieš rinkimus sakė A.Navalnas.

Opozicijos atstovas teigė, kad svarbiausias jo uždavinys patekti į antrąjį rinkimų turą. „Esu įsitikinęs, kad antrasis turas įvyks. Tada galėčiau rimtai konkuruoti su S.Sobianinu ir, palankiai susiklosčius aplinkybėms, jį įveikti“, - vylėsi A.Navalnas.

Patekimas į antrąjį rinkimų turą V.Putino kritikui negarantuotų ramaus gyvenimo. Pasibaigus pirmajam turui, teismas dar kartą svarstys A.Navalno bylą. „Teismas gali užkirsti kelią A.Navalnui dalyvauti antrajame rinkimų ture. Jeigu jis patvirtins nuosprendį, tai A.Navalnui negalės eiti valstybinių pareigų ir dalyvauti politiniame gyvenime“, - sakė M.Scheppas.

Kitų kandidatų galimybės

Maskvos mero rinkimuose dalyvavo ne vien S.Sobianinas ir A.Navalnas. Juose varžėsi ir keturi kiti kandidatai: Sergejus Mitrochinas iš liberaliojo „Jabloko“, Ivanas Melnikovas iš Komunistų partijos, Nikolajus Levičevas iš socialdemokratinės „Teisingosios Rusijos“, Michailas Degtiariovas iš populistinės Liberalų demokratų partijos.

„Šių kandidatų galimybės nugalėti beveik lygios nuliui“, - sakė M.Scheppas. Vokiečių apžvalgininko nuomonę patvirtino apklausų rezultatai. „Levadios“ centro duomenimis, I.Melnikovas su 12 proc. balsų rinkimuose turėjo užimti trečiąją vietą, o perpus mažiau gyventojų simpatijų gavęs S.Mitrochinas – ketvirtąją. Dar mažiau rinkėjų balsų tikėjosi sulaukti N.Levičevas (4 proc. ) ir M.Degtariovas (2 proc.).

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"