TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mato Bosniją ir Hercegoviną Bendrijoje

2014 12 17 6:00
Gruodžio pradžioje ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir Europos kaimynystės politikos komisaras Johannesas Hahnas lankėsi Sarajeve. bayonetpoint.trade nuotrauka

Savaitės pradžioje Briuselyje susitiko Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai. Jie pritarė Vokietijos ir Didžiosios Britanijos siūlomam planui atnaujinti Bosnijos ir Hercegovinos derybas dėl narystės Bendrijoje. Ši nestabili Balkanų valstybė paraišką įsilieti į ES pateikė dar 2010 metais.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini per spaudos konferenciją pirmadienį sakė, kad šio plano įgyvendinimas galėtų tapti esminiu lūžiu Bosnijai ir Hercegovinai siekiant narystės ES. Analitikai pažymi, kad šaliai tai būtų istorinė galimybė padaryti reikiamą pažangą.

Pagal siūlomą planą, naujoji Bosnijos ir Hercegovinos valdžia privalo raštiškai pasižadėti, kad vykdys teisines, socialines ir ekonomines reformas. Pasak F. Mogherini, šalies atstovai jau šiomis dienomis ketina rengti tokią deklaraciją. Kaip teigia neseniai Bendrijos nare tapusios Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pusic, labai svarbu, kad pasižadėjimą pasirašytų ne tik Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas, bet ir šalies regionų parlamentai. Kai tai įvyks, Bendrija patvirtins šalies Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris buvo ratifikuotas 2008 metais, tačiau iki šiol taip ir neįsigaliojo. V. Pusic įsitikinusi, kad visai tikėtina, jog susitarimas gali būti patvirtintas jau sausį.

Bosnijos ir Hercegovinos integracijos procesą ES itin apsunkina šalies etninių grupių nacionalistai, jau dešimtmetį stabdantys šalies stojimo į Bendriją pažangą. Deitono taikos susitarimas, kuris užbaigė 1992-1995 metais trukusį karą, įtvirtino sudėtingą valstybės valdymo sistemą ir padalijo respubliką į du autonominius regionus. Šalį valdo trijų pagrindinių etninių grupių atstovai – musulmonai bosniai, stačiatikiai serbai ir katalikai kroatai. Kai kurie Bendrijos nariai mano, kad Deitono susitarimu įtvirtinta sistema yra ne tik pernelyg sudėtinga, bet ir ydinga. Bosnijai ir Hercegovinai reikia permąstyti savo valdymo sistemą, kad ši taptų veiksmingesnė.

Spalį šalyje vyko visuotiniai parlamento rinkimai, tačiau vyriausybė tebeformuojama. Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pabrėžė, kad labai svarbu šį procesą kuo skubiau užbaigti. Bosnija ir Hercegovina ekonomiškai yra silpna valstybė, jai itin reikia papildomų lėšų. Šiuo metu jos biudžeto spragas užpildyti padeda Tarptautinis valiutos fondas. Šalį kamuoja ekonomikos stagnacija, pareigūnų korupcija ir daugiau nei 40 proc. siekiantis nedarbas.

Dw.de, euractiv.com, euinside.eu, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"