TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mažas karas dėl didelių pinigų

Berlynas labai nepatenkintas, kad Prancūzija sutiko parduoti karinės ginkluotės Graikijai. Vokiečių politikai piktinasi, jog greičiausiai jų mokesčių mokėtojams teks mokėti už įsiskolinusią Graikiją, ir reikalauja, kad įsikištų kanclerė.

Prancūzija ties bankroto riba balansuojančiai Graikijai ketina parduoti nuo dviejų iki keturių naujų fregatų. Pagal sutartį pirmuosius penkerius metus Graikijai nieko nereikėtų mokėti. Viena moderni fregata, kurios negali aptikti jokie priešų radarai, kainuoja 300 mln. eurų. Praėjus penkeriems metams Graikija galės rinktis: sumokėti visą sumą iš karto ir tuomet gauti 100 mln. eurų nuolaidą arba grąžinti fregatas Prancūzijos kariniam laivynui. Šiuos karinius modernius laivus pastatė valstybinė prancūzų kompanija DCNS. 

Tačiau prancūzų ir graikų susitarimas užkliuvo vokiečių kompanijoms. Dėl šios sutarties jie su partneriais iš Pietų Europos derėjosi metų metus. "ThyssenKrupp" bendrovės vadovas net parašė Vokietijos vyriausybei laišką, kuriame skundėsi, jog visus pinigus teks pakloti vokiečių mokesčių mokėtojams, mat Graikija, priklausoma nuo pagalbos iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), tikriausiai turės pertvarkyti savo skolas.

Europoje jau beveik visi susitaikė, kad Graikijos skolos bus paprasčiausiai nurašytos. Kitaip tariant, valstybę gelbės sukurti finansiniai fondai. Kadangi juos finansuoja euro zonos valstybių piliečiai, graikų skolos gultų ant jų pečių. Didžiausią dalį tektų pakloti vokiečiams. "Vokietijos karinių laivų statyklos negauna jokių užsakymų, o DCNS ir graikų statyklos subsidijuojamos. Gali būti, kad galiausiai jos bus išlaikomos iš vokiečių pinigų", - pareiškė "ThyssenKrupp" vadovas.

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partijos nariai piktinasi, kad prancūzams pasisekė, o vokiečių darbo vietoms karinėje pramonėje kilo grėsmė. Parlamento narys Uwe Beckmeyeris paragino kanclerę Angelą Merkel kreiptis į Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, kad šis atsikvošėtų ir atšauktų susitarimą. "Kanclerė turi sustabdyti savo draugą Sarkozy", - sakė U.Beckmeyeris. Kanclerę spaudžia ir jos pačios centro dešiniosios koalicija. "Tikiuosi, kad per kitą ES lyderių susitikimą šis klausimas bus išspręstas", - vylėsi vienas jos koalicijos rėmėjų Otto Fricke'as.

Prancūzijos ir Vokietijos noras trūks plyš surasti savo ginkluotės pirkėjų net prasiskolinusioje Graikijoje yra suprantamas. Reitingų agentūros ketina sumažinti abiejų valstybių reitingus, o tai būtų labai nepalanku ne tik joms pačioms, bet sukrėstų ir visą euro zoną.  Agentūra "Fitch" savo grasinimą tai padaryti aiškina ne tik tuo, kad abi šalys prasiskolinusios, bet ir tuo, kad dauguma svarbiausių pasaulio bankų nėra pasirengę atlaikyti naują krizę. Septyniems bankams, tarp kurių yra ir "Deutsche Bank", taip pat gresia reitingų sumažinimas. "Atsižvelgiant į komplikuotą verslo padėtį ir bankų pomėgį rizikuoti net sunku įsivaizduoti, kokie milžiniški būtų nuostoliai, jei atsitiktų kas nors nenumatyta", - aiškina agentūra "Fitch".

Naujasis prasiskolinusių valstybių gelbėjimo paketas palies ir Prancūziją. Jau artimiausiu metu agentūra "Standard & Poors" ketina pakeisti Prancūzijos patikimumą iš teigiamo į neigimą, todėl ši valstybė netrukus gali prarasti aukščiausią AAA reitingą. Vyriausiasis "Barclays Capital Deutchland" ekonomistas Thorstenas Polleitas neatmeta tikimybės, kad gali būti sumažintas ir Vokietijos kredito reitingas, nors šalies vyriausybė ir mėgina sumažinti biudžeto deficitą. "Ta pagalba, kurią federalinė valdžia nori suteikti kitoms euro zonos valstybėms, gali smarkiai pabloginti pačios Vokietijos padėtį ir ji gali prarasti kol kas dar turimą AAA reitingą", - sakė ekonomistas. 

O kaip Graikijai sekasi prižiūrėti bei kontroliuoti savo skolas ir biudžeto išlaidas, prižiūri ES, TVF ir Europos centrinis bankas. Praėjusią savaitę šių institucijų auditoriai palaimino dar vieną 8 mlrd. eurų injekciją. Anksčiau Graikija skelbė, kad viešosioms išlaidoms pinigų užteks iki lapkričio vidurio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"