TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mažiau žmonių - arčiau Dievo

2011 01 15 0:00

Nedaug žmonių nori gyventi nuošaliose Sibiro vietose, kur temperatūra nukrenta 40 laipsnių žemiau nulio, o šią žiemą ir dar daugiau.

Tačiau vokiečių žurnalo "Der Spiegel" korespondentas Benjaminas Bideris Rusijos Tolimuosiuose Rytuose surado Dersu kaimą, kuriame per pastaruosius metus ne tik keliolika kartų padaugėjo gyventojų, bet jiems ir Sibiras - tikras rojus. Tai rusų sentikiai, dar žinomi kaip "staroverai, Rusijos stačiatikių bažnyčios atšakos nariai.

Kai 1653 metais patriarchas Nikonas reformavo Rusijos stačiatikių bažnyčią, daugeliui tikinčiųjų tai atrodė šėtono prasimanymas. Dalis atsiskyrė nuo oficialiosios krypties ir toliau meldėsi senoviškai, sakykime, žegnojosi dviem pirštais, o ne žiupsniu, kaip Nikonas buvo įsakęs, nors už patriarcho nurodymų nepaisymą sentikių popai buvo kariami, jų cerkvės deginamos, o paprasti tikintieji tremiami į imperijos pakraščius, tarp jų ir į caro Rusijos užgrobtas šalis, nuo Suomijos iki Lenkijos. Lietuvoje sentikių nėra daug, bet jie išlaikė kai kurias savo bažnyčias. Lietuviai juos mėgsta, nes tai darbštūs, švarūs, sąžiningi žmonės, nelipantys kitiems ant sprando.

Bolševikai nežinia kodėl ypač nekentė sentikių, taip pat kaip ir carai. Todėl kai 1920 metais revoliucionieriai pasiekė Tolimuosius Rytus, dauguma sentikių pabėgo iš tėvynės ir per Kiniją bei Japoniją išsiblaškė po visą pasaulį. Dabar Maskva juos kviečia atgal, taip tikėdamasi bent šiek tiek sustabdyti katastrofišką Sibiro gyventojų retėjimą.

Tą kvietimą išgirdę Fiodoras ir Tatjana Kilinai prieš metus susikrovė savo daiktus, pasiėmė Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje išduotus pasus ir leidosi kelionėn į savo protėvių žemę, kurios niekada nebuvo regėję. Iš subtropikų, pasienio su Argentina, jie atvyko į pasienį su Kinija. Ir jaučiasi laimingi. Fiodorui - 70 metų. Jis gimė ir visą gyvenimą praleido emigracijoje. Tačiau ne tik neužmiršo rusų kalbos, bet dar šneka specifine sentikių tarsena, tiesa, su vos pastebimu ispanišku akcentu.

Fiodorui Dersu kaimas tapo jo globalios odisėjos pradžia ir pabaiga. Kilinai turi 12 vaikų, 59 anūkus ir 43 proanūkius. Su Fiodoru atvyko 24 šeimos nariai ir tuo labai džiaugiasi. Urugvajuje ši šeima taip pat gyveno toliau nuo miestų ir civilizacijos. Glostydamas žilą barzdą Fiodoras sako, kad kuo toliau nuo civilizacijos ir žmonių, tuo arčiau Dievo - "kai mažiau žmonių - stipresnis tikėjimas".

Sentikių merginos plaukus susipina į kasas, o ištekėjusios - tvirtai apriša skarute. Nė viena jų nesifotografuoja, nes tai - nuodėmė.

Sentikių pažiūros nesikeičia. Jų konservatyvumas, aiški gyvenimo filosofija staiga tapo labai patrauklūs naujojoje Rusijoje, kuri vis dar negali susiorientuoti kuo tapo ir kur eina, nors po sovietinės sistemos žlugimo jau praėjo 20 metų. Dar svarbiau, kad sentikiai nesibaido nuošalių Sibiro vietų, kaip daro kiti rusai, masiškai bėgantys į miestus ir į europinę šalies dalį. Todėl Maskva apmoka sentikių kelionę į protėvių žemę, kad ir iš kaip toli jie atvyktų, ir stengiasi jiems padėti įsikurti. Juk Sibire tuščių pirkių iki valiai.

Tik sentikiams ypatingos pagalbos nereikia. Išgręžę eketes upėje, jie pasigauna žuvies. Tai kuklus priedas prie jų kasdienio maisto - bulvių su kopūstais.

Fiodoras sako, kad Dersu kaimelis - beveik rojus. Jame nėra nei televizijos, nei tualetų su vandeniu, o dyzelinis generatorius tiekia elektrą tik kelias valandas per dieną. Virtuvės rakandus ir indus sentikiai pridengia languotomis skepetomis - kad šėtonas nesuterštų. Visa tvarka namuose senoviška, todėl ir laikas jiems teka senoviškai. Jie naudojasi Julijono kalendoriumi, kuris Rusijoje buvo panaikintas dar 1918 metais.

Užtat naminukės sentikiai išsivaro. Įpylęs jos į stiklinę, Fiodoras ją peržegnoja, "kad pravytų šėtoną, kuris visą laiką slankioja aplink mus", ir išgeria vienu mauku.

Maskva tikisi iki 2012 metų sugrąžinti gyventi į Sibirą apie 300 tūkst. išvarytų sentikių. Tiesa, kol kas atvyko tik 20 tūkstančių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"