TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mažųjų balsas skamba garsiai

2013 02 26 6:00
Į aktyvią buvusio Bulgarijos premjero N.Mladenovo užsienio politiką reagavo ir teroristai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaruoju metu Europos Sąjungos užsienio politikoje svarbesnės tampa mažosios valstybės. Jos siūlo įvairių iniciatyvų ir sėkmingai atstovauja Bendrijai trečiosiose šalyse.

Sakoma, kad didžiosios ES valstybės - Europos politikos formavimo varikliai. Vokietija daro įtaką ES finansų politikai, Jungtinė Karalystė mąsto apie referendumą dėl narystės Bendrijoje, o Prancūzija, metusi iššūkį islamistų sukilėliams, vadovauja karinei intervencijai buvusioje savo kolonijoje Malyje. Tačiau ar vien didžiosios valstybės lemia ES užsienio politiką. Pasirodo, ne. Bendrijoje vis ryškesnis darosi mažųjų narių vaidmuo, nes jos formuoja aljansus ir plėtoja įvairias ES užsienio politikos iniciatyvas.

Vienas mažųjų valstybių koalicijų pavyzdžių - Danijos ir Airijos aljansas. Jis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Europos Sąjungos poziciją dėl Izraelio naujakurių gyvenviečių statybų. Šios dvi šalys griežtai pasmerkė Izraelio gyvenviečių statybas palestiniečių gyvenamose teritorijose, nes, jų įsitikinimu, tai ne tik nepajudins taikos proceso Artimuosiuose Rytuose, bet dar ir paskatins smurtą bei teroristų atakas pačiame Izraelyje.

Bendros saugumo ir gynybos politikos misijos - viena iš terpių, kurioje mažosios ES valstybės gali atlikti reikšmingą vaidmenį. Čia greta pirmaisiais smuikais griežiančių Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vis svaresnį indėlį įdeda ir Austrija, Belgija, Estija, Airija. Šios šalys dalyvauja taikos palaikymo operacijose, tarpininkauja sprendžiant įvairius konfliktus.

Jungtinės Tautos - dar viena institucija, kurioje mažųjų ES valstybių balsas skamba garsiai. Ginklų prekybos sutartį inicijavo ne tik Prancūzija ir Jungtinės Karalystė, bet ir Belgija, Bulgarija, Suomija, Airija bei Švedija. Jos pasiūlė apriboti prekybą ginklais, ir ši iniciatyva buvo palankiai sutikta.

Mažųjų ES narių užsienio reikalų ministrai sėkmingai atstovauja ES trečiosiose šalyse arba net patys ten tampa Bendrijos atstovais, kaip Vygaudas Ušackas Afganistane. Kai ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton negalėjo vykti vizito į Libaną, Iraką ir Pietų Kaukazą, ją sėkmingai pakeitė Bulgarijos, Švedijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų trio. Nikolajus Mladenovas, Carlas Bildtas ir Radoslawas Sikorskis buvo pagirti Briuselyje už iniciatyvumą ir puikiai išreikštą ES poziciją.

Tačiau mažųjų valstybių ministrų aktyvumas dažnai vertinamas ir priešiškai. N.Mladenovo aktyvūs veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sulaukė nemalonaus atsako, nors jis pats buvo nelinkęs to paisyti. Bulgarijos ministro nesustabdė net Burgaso mieste įvykdytas teroristinis išpuolis, nuo kurio nukentėjo nemažai jo šalies gyventojų. N.Mladenovas ėmėsi naujų ES užsienio politikos iniciatyvų ir stengėsi, kad jo valstybė aktyviai įsitrauktų į bendrą ES užsienio politiką. Gaila, kad praėjusią savaitę atsistatydinus Bulgarijos vyriausybei posto neteko ir šis ministras.

Taigi ES užsienio politiką lemia ne vien didžiosios valstybės. Mažųjų ES narių iniciatyvos dažnai sulaukia pritarimo ir tampa pagrindiniu Bendrijos užsienio politikos varikliu.

Euobserver.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"