TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mažytė IT milžinė eina balsuoti

2011 03 07 0:00
Balsavimas Estijoje gali būti palankus premjerui A.Ansipui, o ne opozicijai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors krizė skaudžiai smogė Estijai, ir vyriausybė buvo priversta imtis griežtų priemonių, piliečių pasitikėjimas valdančiaisiais neišblėso. Aštrių pipirų rinkimų kampanijai pridėjo iš Maskvos gauti pinigai opozicijai.

Vakar Estijoje vyko pirmi visuotiniai rinkimai šaliai įsiliejus į euro zoną, tačiau elektroniniu būdu rinkėjai galėjo balsuoti jau nuo vasario 24 iki kovo 2 dienos.

Dėl 101 mandato aukščiausioje šalies įstatymų leidimo institucijoje kovojo 760 pretendentų, atstovaujančių 7 partijoms. Be to, šiuose rinkimuose buvo rekordinis nepriklausomų kandidatų skaičius - 32.

Ankstesni rinkimai buvo atkaklios Reformų ir Centro partijų varžybos, kurias galiausiai mažu skirtumu pralaimėjo Centro partija. Šios dvi partijos ir dabar Estijoje turi didžiausią rinkėjų paramą, tačiau daug kas ir pasikeitė.

Rusijos šešėlis

Pastaruoju metu Centro partija sulaukė labai daug žiniasklaidos dėmesio dėl savo pirmininko Edgaro Savisaaro, kuris kaltinamas gavęs iš Maskvos 1,5 mln. eurų mainais į tai, kad Rusija įtvirtintų savo įtaką Estijoje. Estijos saugumo raporte Talino meras E.Savisaaras vadinamas Rusijos įtakos agentu. Jis pats neigia visus įtarimus ir sako, kad tai priešų darbas siekiant sukompromituoti jo Centro partiją prieš rinkimus. Tačiau nustatyta, kad E.Savisaaras ne kartą susitiko su Vladimiru Jakuninu, vienu įtakingiausių žmonių Rusijoje - buvusiu KGB karininku, artimu premjerui Vladimirui Putinui. Neseniai ir pats V.Jakuninas lankėsi Taline - drauge su E.Savisaaru dalyvavo uždedant 10 m aukščio kryžių ant statomos stačiatikių cerkvės, kuri bus didžiausia Estijoje, kupolo.

Skandalas dėl pinigų iš Maskvos dar labai naujas ir net Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, kad neleis Centro partijai sudaryti vyriausybės dėl neaiškaus šios partijos finansavimo, kuris kelia pavojų konstitucinei tvarkai ir demokratijai. Skandalas rodo, jog buvusio okupanto šešėlis Estijoje vis dar labai juntamas. Premjeras Andrusas Ansipas pareiškė: "Ne paslaptis, kad Rusijoje esama jėgų, iki šiol norinčių įtraukti Estiją į Rusijos įtakos sritį. Deja, E.Savisaaras tiesia joms ranką."

Nereikia pamiršti ir to, kad apie 30 proc. iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra etniniai rusai ir kiti rytų slavai, sostinėje Taline ši grupė sudaro visus 45 proc. iš 400 tūkst. gyventojų.

Tačiau kyla klausimas, ar šis skandalas iš tiesų rimtai paveikė rinkėjus - Centro partiją palaiko beveik 25 proc. jų.

Tiesa, valdančioji liberali Reformų partija populiaresnė - ją remia 30 proc. rinkėjų. Taigi A.Ansipas, vadovaujantis vyriausybei nuo 2005 metų, turi visas galimybes ir toliau būti Estijos premjeru. Kitaip nei Airijoje, rinkėjai neketina bausti valdančiųjų dėl krizės, per kurią Estijos ekonomika krito 14 procentų. Tačiau drauge dėl griežtos vyriausybės politikos Estija liko mažiausiai skolinga Europos Sąjungos (ES) narė.

Blaivesni pažadai

Politologai nurodo, jog vienas svarbiausių šio balsavimo skirtumų nuo ankstesnių parlamento rinkimų tas, kad partijos kur kas apdairesnės. 2007 metais jos dalijo pinigus į visas puses ir žadėjo absurdiškus dalykus. Pavyzdžiui, Reformų partijos šūkis buvo "Penktadieniai be mokesčių!" ir "Estija tarp penkių turtingiausių ES šalių!"

Kitas dalykas - debatai tapo mandagesni. Ankstesniais metais partijos rungėsi kuo didesniais plakatais; dabar daugiau diskutuojama ir ginčijamasi.

Svarbiausi šios kampanijos klausimai - ekonomika ir darbo rinka. Dabar Estijos ekonomikos ir darbo rinkos būklė nepalyginamai blogesnė nei buvo per ankstesnius rinkimus: šalyje daugybė darbo neturinčių žmonių (prieš metus buvo 20 proc., dabar - 16 proc.), smarkiai pašoko kainos, iš Estijos masiškai išvyksta darbingo amžiaus piliečiai. Dirbti į užsienį išvyko apie 100 tūkst. žmonių iš Estijos, Suomijoje estai yra didžiausia užsieniečių diaspora. Apie 50-60 proc. Estijos gyventojų galima vadinti skurdžiais - nors jų vidutinės pajamos šiek tiek ir didesnės nei Latvijoje ar Lietuvoje, bet vis dar nesudaro nė dviejų trečdalių ES vidurkio. O tuo metu kainos jau pasiekė "Vakarų lygį". Visas šias bėdas akcentuoja Centro partija.

Reformų partija priduria dar kai ką: svarbu, kokį kelią Estija pasirinks. "Kai renkamės kairiąsias partijas, tai reiškia greitą mokesčių pakėlimą bei nekilnojamojo turto ir automobilių apmokestinimą - apytiksliai po 3500 eurų kiekvienai registruotai mašinai, - sakė Kirsten Michal iš Reformų partijos vadovybės. - Tačiau galime rinktis konservatyvų finansų modelį, kuriam atstovauja premjeras A.Ansipas. Nuo šio pasirinkimo viskas ir prasideda."

Daugėja nepriklausomų

Dar vienas naujas šių rinkimų niuansas - daug nepriklausomų kandidatų. Juos įkvėpė Europos Parlamento rinkimai 2009 metais. Vienas nepriklausomas kandidatas - Indrekas Tarandas - laimėjo milžinišką kiekį balsų (25,8 proc.) surengęs kampaniją, kurios esmė - antipartinė retorika. Vien to pakako, kad I.Tarandas užsigarantuotų sau vieną iš šešių Estijai skirtų vietų Europos Parlamente.

Estijos žaliųjų partija net pasiūlė aukštas pozicijas savo sąraše kai kuriems žinomiems asmenims, kurie net nėra šios partijos nariai. Pasiūlymą priėmė populiarios asmenybės, tarp jų žurnalistas ir vyriausiasis kultūrinio laikraščio "Sirp" redaktorius, taip pat vienas dramaturgas. Žalieji kelia I.Tarandą, nors šis yra nepriklausomas kandidatas, savo ministru pirmininku.

Nepriklausomiems kandidatams pasiūlymas naudingas. Mat jie skundėsi, kad proporcinė rinkimų sistema Estijoje labai apsunkina pavieniams kandidatams galimybę laimėti.

Mobilizuota elektroninė gynyba

Prieš rinkimus Estija paskelbė, kad modernią jos elektroninio balsavimo sistemą nuo potencialių užpuolikų gins naujai sukurtas kibernetinės erdvės padalinys.

Estija laikoma labai aukštų informacinių technologijų (IT) šalimi ir net dažnai pavadinama "E-stonia". 2005 metais ji pirmoji pasaulyje surengė elektroninį balsavimą per vietos rinkimus. Tačiau 2007-aisiais Estija tapo politiškai motyvuoto kibernetinio karo, dėl kurio kaltinama Rusija, auka. Šią pamoką estai gerai išmoko. Dabar jų šalis - viena pirmaujančių pasaulyje kovoje su atakomis interneto erdvėje, Estijoje įsikūręs NATO informacinių technologijų gynybos padalinys.

Elektroninis balsavimas Estijoje vis labiau populiarėja. 2005 metais šia galimybe pasinaudojo 2 proc. balsavusiųjų, 2007-aisiais - 5 proc., 2009-aisiais - 15 proc., pernai rudenį - 16 proc., o šiemet šį būdą pasirinko jau 27,4 proc. visų rinkėjų. Rinkimų dieną pakeisti savo elektroninio balsavimo rezultatų jau nebegalima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"