TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Medija yra medija

2010 09 01 0:00
Teigiamai veikia net knygų turėjimas.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo 2003 metų rugsėjo dienraštyje "The New York Times" dirbantis Davidas Brooksas rugsėjo 1-osios proga parašė straipsnį apie tai, kaip svarbu, kad vaikai skaitytų.

Neseniai knygų leidėjai sulaukė gerų naujienų. Trejus metus iš eilės, pasibaigus mokslo metams, tyrėjai duodavo 852 nepasiturintiems mokiniams parsinešti namo 12 knygų, kurias jie galėjo rinktis savo nuožiūra. Šią vasarą mokslininkai, kuriems vadovavo Richardas Allingtonas iš Tenesio universiteto, įvertino šių mokinių atliktų testų rezultatus. Paaiškėjo, kad namie skaitantys mokiniai pasiekė daug geresnių rezultatų. Juos mažiau paveikė vadinamasis "vasaros nuosmukis". To per atostogas neišvengia vaikai, kurių tėvai gauna mažesnes pajamas ir neperka knygų. Paaiškėjo, kad vien knygų namuose turėjimas veikė taip pat teigiamai kaip vasaros mokyklos lankymas.

Šis ir kiti tyrimai patvirtina didžiulę knygų galią. Jau anksčiau atlikus tyrimus 27 šalyse, buvo žinoma, kad vaikai, užaugę namuose, kur yra bent 500 knygų, lanko mokyklą ilgiau ir pasiekia geresnių rezultatų. Naujasis tyrimas įrodė, kad knygų atsiradimas namuose, kur jų anksčiau nebuvo, turi didelę reikšmę vaikų švietimui.

Tuo metu interneto gerbėjai sulaukė blogų naujienų. Jacobas Vigdoras ir Helen Ladd iš Duke'o Sanfordo viešosios politikos mokyklos tyrė, kaip naudojimasis kompiuteriais veikia 5-8 klasių mokinius Šiaurės Karolinoje. Buvo nustatyta, kad priėjimas prie greitojo interneto lemia pastebimą nuosmukį vertinant mokinio rezultatus tiek matematikos, tiek skaitymo srityje. Taigi, priėjimas prie interneto nebūtinai yra geras dalykas vaikams ir gali pakenkti jų rezultatams mokykloje. Šis tyrimas apibendrino duomenis, surinktus 2000-2005 metais, kai dar nebuvo išplitę tokie socialiniai tinklalapiai kaip "Twitter" ar "Facebook".

Abiejų šių tyrimų rezultatai labai tinka diskusijoms, kurias kelia Nicholo Carro knyga "The Shallows" ("Seklumos"). N.Carras teigia, kad internetas veda prie trumpalaikio dėmesio kultūros. Kupinas blaškymosi ir nuorodų interneto pasaulis mažina žmonių gebėjimą pasinerti į rimtus apmąstymus ir formuluoti gilias mintis. Tačiau N.Carro argumentams buvo mestas iššūkis. Jo kritikai pateikė įrodymų, kad kompiuteriniai žaidimai ir paieškos sistemos iš tiesų gerina žmogaus gebėjimą apdoroti informaciją ir moko sukaupti dėmesį. Taigi internetas - ne grėsmė, o tikra palaima mokykloms.

Įdomų pastebėjimą pateikė ir filantropė, duodanti knygų skurstantiems vaikams. Anot jos, didžiausią įtaką jiems daro ne pats knygų buvimas, o tai, kad mokiniai ima kurti namų biblioteką. Jie pasijunta skaitytojais, taigi kitokios grupės nariais.

Diskusijos "Internetas prieš knygą" remiasi prielaida, kad medija yra žinia. Tačiau kartais medija tėra medija. Svarbiausia tai, kaip žmonės mato save pasinėrę į šiuos du užsiėmimus. Žmogus, tapęs literatūros pasaulio piliečiu, patenka į hierarchinę visatą, kurios viršūnėje klasikinė literatūra, o apačioje - paplūdimio skaitalas.

Iš pradžių šioje visatoje atsidūręs žmogus yra naujokas, tačiau pamažu jis ima studijuoti didžių rašytojų ir mokslininkų veikalus. Skaitytojas panyra į gilų, alternatyvų pasaulį ir viliasi įgauti ilgai išliekančios išminties. Jis ima gerbti rašytojus, perduodančius šią išmintį.

Tuo tarpu interneto pilietis įgyja kitokios patirties. Internetas griauna hierarchiją ir jam nebūdinga pagarba. Gal taip nebūtų, jeigu jis būtų atsiradęs Viktorijos laikų Anglijoje. Tačiau interneto kultūra formuojama šiuolaikinėje Amerikoje ir ji yra lygybės šalininkė, nors laikoma, kad jauniems žmonėms sekasi geriau nei seniems, kad naujoji medija tariamai geresnė nei senoji. Vyraujantis užsiėmimas internete - nežabotos, nepagarbios diskusijos, kuriose negerbiamai jokie autoritetai.

Tokia skirtinga knygų ir interneto kultūra lemia skirtingą mokymosi būdą. Kadaise nuostabus eseistas Josephas Epsteinas nubrėžė ribą tarp buvimo informuotu, buvimo naujamadišku ir buvimo išsilavinusiu asmeniu. Internetas padeda tapti gerai informuotu, nusimanančiu apie paskutinius įvykius, naujausias kontroversijas ir svarbias tendencijas žmogumi. Taip pat jis leidžia tapti naujamadiškam, sužinoti, kaip rašė J.Epsteinas, kas vyksta "tuose gyvuose vandenyse, už nuobodžios vyraujančios srovės ribų".

Tačiau literatūros pasaulis vis dar yra pranašesnis, nes padeda tapti išsilavinusiu žmogumi, sugebančiu valdyti svarbius, ilgai išliekančius dalykus. Norint juos suvokti tenka susidurti su didesniais protais nei tavo paties, tačiau tam, kad pasinertum į nuostabaus rašytojo pasaulį, reikia daugiau laiko ir reikia gerbti mokytojo autoritetą.

Ugdant asmenybę - literatūros pasaulis neabejotinai geresnis. Interneto kultūra kuria geresnius pašnekovus, o literatūros kultūra - geresnius mokinius. Jie yra geresni todėl, kad geba atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių ir svarbiems suteikia dar daugiau autoriteto.

Dabartinė padėtis gali ir pasikeisti, nes internete atsiranda vis daugiau "senamadiškų" tinklalapių. Gali būti taip, kad netrukus bus diskutuojama ne kas geriau - knyga ar internetas, o kaip sukurti atsveriamą interneto kultūrą, kuri labiau sudomintų žmones rimtais mokslais.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"